Kaip pranešė teismas, medikų veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – nuteistojo mirtimi, todėl jų veiksmuose nėra inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje, objektyvių veikos požymių.
Teismo manymu, teisme nustatytos aplinkybės, akreditavimo tarnybos išvados, ekspertų (specialistų) paaiškinimai teisme bei jų išvados ikiteisminiame tyrime, deontologinės ekspertizės išvados, liudytojų apklausos patvirtino tai, jog Kalėjimų departamente ir tuo pačiu Marijampolės kalėjime nebuvo tinkamai organizuotas pristatomų nuteistųjų priežiūros ir skubios medicininės pagalbos suteikimo klausimas, dėl ko ir įvyko šis nuteistojo mirties atvejis.
„Teismas vertino, kad nuteistojo mirtį lėmė visa eilė objektyvių ir subjektyvių veiksnių – tiek paties nuteistojo veiksmai ir jo turimos ligos, tiek Kalėjimų departamento ir areštinių pareigūnų veiksmai (suteikus medicininę pagalbą areštinėje, jokie medicininiai dokumentai nebuvo perduoti Marijampolės kalėjimui), tiek Marijampolės kalėjime netinkamai organizuota pristatomų nuteistųjų (areštantų) medicininė apžiūra, nenustatyta skubios medicininės pagalbos teikimo tvarka, kas ir kaip yra už tai atsakingas, tiek Marijampolės kalėjimo darbuotojų veiksmai (laiku nereagavimas į esamą situaciją bei tinkamos pagalbos suteikimas nuteistajam,“ – sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Raimundas Krušinys.
Bylos duomenimis, tuometiniuose Marijampolės pataisos namuose dirbusiam gydytojui G. K. slaugytoja E. S. žodžiu pranešė, kad nuteistajam M. M., gulinčiam ant grindų kamerų tipo patalpose, reikalinga medicininė pagalba.
Prokuratūra mediką kaltino, kas jis nusikalstamai nerūpestingai apžiūrėti minėto nuteistojo nenuvyko, pasakydamas, jog nueis apžiūrėti, kai apžiūrės iš anksto užsiregistravusius nuteistuosius, tuo pat metu nesiaiškindamas tikrosios paciento būklės sunkumo masto, pas nuteistąjį nuėjęs vėliau.
Medikas kaltintas nedelsiant, tuo pat metu vertinant paciento būklę, nesuteikęs būtinosios medicinos pagalbos, tuo pažeisdamas teisės aktuose nustatytą reikalavimą teikti būtinąją medicinos pagalbą.
Jis taip pat kaltintas, kad nedelsiant neatliko paciento fizinės apžiūros ir gyvybinių funkcijų įvertinimo, neužtikrino būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Gydytojas nustatęs kritinę paciento būklę davė nurodymą nedelsiant kviesti greitosios medicinos pagalbą, kurie atvykę nuteistąjį gaivino, tačiau nepavykus atgaivinti, konstatavo jo mirtį.
Prokuratūra kaltino, kad tokiu būdu G. K. dėl neatsargumo laiku neatliko savo pareigų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę nuteistajam, tokiais savo veiksmais padarė didelės neturtinės žalos mirusio nuteistojo šeimos nariams.
Slaugytoja E. S. kaltinta tuo, kad, telefonu gavusi pareigūnų pranešimą, kad nuteistajam M. M., gulinčiam ant grindų kamerų tipo patalpose, reikalinga medicininė pagalba, nusikalstamai nerūpestingai apžiūrėti minėto nuteistojo neatvyko, atvyko kviečiama pakartotinai ir nedelsiant, tuo pat metu vertinant paciento būklę, nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos, tuo pažeisdama teisės aktuose nustatytą reikalavimą teikti būtinąją medicinos pagalbą. Ji kaltinta nedelsiant neatlikusi paciento fizinės apžiūros ir gyvybinių funkcijų įvertinimo, neužtikrinusi būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Per teisiamuosius posėdžiuose apklausti kaltinamieji medikai savo kaltės nepripažino, taip pat buvo apklausti liudytojai, nukentėjusieji, specialistai (ekspertai), ištirti rašytiniai įrodymai.
Teismas konstatavo, kad kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos, kad jos paremtos tik spėlionėmis bei prielaidomis, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tiksliai nenustatytomis ir abejotinomis aplinkybėmis.
Teismui priėmus nuosprendį kaltinamuosius G. K. ir E. S. išteisinti, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo palikti nenagrinėti.
Nuosprendis nėra galutinis ir per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
