„Tai reiškia, kad leidimas gyventi Estijoje nustoja galioti vasario 6 dieną, todėl Rešetnikovas per šią dieną turi išvykti iš Estijos. Rešetnikovas bendradarbiavo su pareigūnais ir, PPA (Policijos ir sienos apsaugos valdybos) žiniomis, metropolitas ketina laiku išvykti iš Estijos“, – nurodė Šiaurės prefektūros sienos apsaugos biuro vadovas Indrekas Aru.
Į Rusiją išvykstantis metropolitas pareiškė, kad krikščionims visuomet dera geranoriškai priimti visas aplinkybes, ir pacitavo Šventąjį raštą: „Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Už viską dėkokite.“
Metropolitas Eugenijus taip pat išreiškė viltį, kad bažnytinis gyvenimas jam išvykus tęsis savo ritmu. Jis pats sprendimą nepratęsti leidimo gyventi Estijoje vadino politiškai motyvuotu.
Sausio 18 dieną Estijos policijos ir sienų apsaugos departamentas paskelbė, kad šalis nepratęs metropolito Eugenijaus iki vasario 6 dienos galiojusio leidimo gyventi, nes jis kelia grėsmę Estijos saugumui.
Kaip skelbta, sprendimas nepratęsti leidimo gyventi priimtas, nes V. Rešetnikovas savo viešoje veikloje, „įskaitant viešus pareiškimus, palaiko agresorės veiksmus ir nepaisydamas ankstesnių įspėjimų savo elgesio nepakeitė“.
„Kaip ir dera demokratinėje teisinėje valstybėje, Rešetnikovui buvo suteikta galimybė pateikti prieštaravimus, ką jis ir padarė. PPA išnagrinėjo Rešetnikovo prieštaravimus ir nusprendė nepratęsti leidimo gyventi šalyje“, – sakė I. Aru.
Keletas Estijos politikų 2023 metų sausį paragino išsiųsti iš šalies V. Rešetnikovą, kai jo Bažnyčia paskelbė apie bendras pamaldas „už taiką“ su prokremlišku politiniu judėjimu „Koos“ („Kartu“).
Vienas iš šio judėjimo lyderių Aivo Petersonas buvo sulaikytas po apsilankymo Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse ir figūruoja tyrime dėl valstybės išdavystės.
Stačiatikiai sudaro apie 16 proc. visų Estijos gyventojų.
Apie 150 tūkst. iš jų priklauso Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčiai.
Dar 270 tūkst. žmonių priklauso Estijos apaštališkajai stačiatikių bažnyčiai.
Abi institucijos laiko save Estijos apaštališkosios stačiatikių bažnyčios, veikusios 1920–1945 metais, teisėtomis paveldėtojomis.
