Tokius paaiškinimus Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino reaguodama į beveik prieš dvi savaites „Carlsberg“ vadovo išsakytas pastabas.
Pernai kovą, netrukus po Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, „Carlsberg“ paskelbė ketinimus nutraukti veiklą Rusijoje ir pasitraukti iš šios rinkos, o šių metų birželį pranešė pasirašiusi susitarimą dėl savo verslo Rusijoje pardavimo, pirkėjo bei sandorio sąlygų viešai neatskleisdama.
Šiam sandoriui prireikė Rusijos reguliavimo institucijų, įskaitant specialiosios vyriausybinės komisijos, palaiminimo, tačiau jis sulaukė išskirtino Kremliaus dėmesio – liepos viduryje Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo „Carlsberg“ antrinė įmonė Rusijoje „Baltika“, turinti 8,4 tūkst. darbuotojų, buvo perduota Federalinės agentūros „Rosimuščestvo“ žinion.
Praėjusį mėnesį Danijos aludarės generalinis direktorius Jacobas Aarupas-Andersenas pareiškė, jog Rusija „pavogė mūsų verslą“, ir paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė nesudarys jokio sandorio su Kremliumi, nenorėdama „padaryti taip, jog tai atrodytų teisėta“, bei užsiminė apie galimą bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose.
Savo ruožtu Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova šeštadienį pareiškė, jog „Carlsberg“ vadovo „interpretacijoje pateikta informacija neturi nieko bendra su tikrove“, o „Baltika“ akcijos buvo laikinai perduotos valdyti valstybinei agentūrai pagal įstatymus“.
Per 20 karo Ukrainoje mėnesių iš Rusijos pasitraukė šimtai Vakarų kompanijų, dešimtmečiais šioje šalyje plėtotą verslą dėl Kremliau šantažo pusvelčiui parduodamos vietiniams verslininkams arba tiesiog nurašydamos šiuos aktyvus į vienkartinius nuostolius.
