• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Prieš dvejus metus dėl karo Ukrainoje į Kauną persikėlusi Maria Veriutina šiandien Lietuvą vadina savo namais. Socialinių tinklų vadybininke dirbanti ukrainietė ne tik kuria gyvenimą Lietuvoje, bet ir aktyviai mokosi lietuvių kalbos, o savo patirtimis dalijasi su tūkstančiais sekėjų TikTok platformoje.

Prieš dvejus metus dėl karo Ukrainoje į Kauną persikėlusi Maria Veriutina šiandien Lietuvą vadina savo namais. Socialinių tinklų vadybininke dirbanti ukrainietė ne tik kuria gyvenimą Lietuvoje, bet ir aktyviai mokosi lietuvių kalbos, o savo patirtimis dalijasi su tūkstančiais sekėjų TikTok platformoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Prieš persikeldama čia niekada nebuvau buvusi Lietuvoje. Buvau girdėjusi ir gerų, ir ne tokių gerų atsiliepimų, todėl stengiausi neturėti išankstinių nuostatų ir leisti viskam klostytis natūraliai. Lietuvą pamilau beveik iš karto“, – pasakoja Maria. 

REKLAMA

Pirmiausia sužavėjo gamta ir žmonės

Vienas pirmųjų įspūdžių, įsirėžusių atmintyje, buvo Lietuvos gamta. Į Kauną Maria atvyko ankstyvą rudenį, kai miestai ir parkai buvo nusidažę ryškiomis spalvomis.

„Man labai patiko, kad čia tiek daug žalumos, parkų ir žaliųjų erdvių. Čia gausu vietų, kur galima pasivaikščioti, leisti laiką gamtoje“, – sako pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Vėliau ji atrado ir lietuvišką virtuvę, kuri Mariai taip pat patiko, tačiau didžiausią įspūdį paliko malonūs ir svetingi žmonės.

„Tai labai palengvino mano prisitaikymą prie gyvenimo Lietuvoje. Naujoje šalyje svarbiausia yra vietinių žmonių palaikymas ir kantrybė. Labai daug reiškia tai, kai žmonės nespaudžia ir leidžia integruotis savu tempu“, – pasakoja Maria. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Maria pastebi, kad Lietuva ir Ukraina turi nemažai panašumų, ypač tradicijų, papročių ir kulinarijos srityse, o tai irgi pagelbėjo greičiau prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo. Apie tai ji pasakoja ir savo socialinio tinklo TikTok paskyroje, kur neretai sulaukia klausimų, kodėl pasirinko būtent Lietuvą. 

REKLAMA

„Žmonės dažnai klausia, ar sunku išmokti lietuvių kalbą ir koks iš tiesų yra tas lietuviškas oras. Egzistuoja stereotipas, kad Baltijos šalys visada būna labai šaltos, todėl daugelis nustemba, kad klimatas nėra toks atšiaurus, kaip jie įsivaizdavo“, – teigia ukrainietė.

Nuo „ačiū“ iki vizito pas gydytoją lietuviškai

Atvykusi į Lietuvą Maria visai nemokėjo lietuvių kalbos. Ji prisimena, kad dar prieš atkeliaudama į Lietuvą, ji išmoko keletą paprastų frazių „laba diena“, „ačiū“, „atsiprašau, aš nekalbu lietuviškai“, bet greitai suprato, kad to neužteks. 

REKLAMA

„Man atrodo, kad kiekvienas žmogus, atvykęs gyventi į kitą šalį, turėtų išmokti bent kelias pagrindines frazes. Tai pagarbos ženklas vietiniams žmonėms“, – įsitikinusi ukrainietė.

Pirmuosius mėnesius ji daugiausia bendravo anglų ir rusų kalbomis. Vėliau kasdienių žodžių ir posakių Maria pradėjo mokytis savarankiškai, o šių metų pradžioje prisijungė prie A1 lygio lietuvių kalbos kursų. Tiesa, surasti tokius, kurie tiktų žmogui, pradedančiam „nuo nulio“, nebuvo lengva. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai atvykau, galvojau, kad niekada nekalbėsiu lietuviškai. Iš kitų ukrainiečių girdėjau, kad ši kalba labai sudėtinga, o tai dar labiau gąsdino. Šiandien galiu lietuviškai užsisakyti maistą kavinėje, apsipirkti turguje ir net užsiregistruoti pas gydytoją. Šį rudenį planuoju tęsti mokslus, nes labai noriu kalbėti drąsiau“, – pasakoja Maria. 

REKLAMA

Didžiausiu iššūkiu jai iki šiol išlieka gramatika ir kirčiavimas, mergina nori turėti platesnį žodyną.

„Būna, kad parduotuvėje drąsiai pradedu kalbėti lietuviškai, o kasininkė atsako žodžiais, kurių dar nesuprantu. Tada tenka prisipažinti, kad lietuviškai kalbu tik šiek tiek, ir paprašyti pakartoti“, – šypsosi Maria. Ji pabrėžia, kad tokiose situacijose jos sutikti žmonės visada būna kantrūs ir supratingi, o pati mergina tai laiko ir galimybe išplėsti savo žodyną.

REKLAMA

Lietuvių kalba atveria duris

Nors dalis užsieniečių Lietuvoje gyvena nemokėdami lietuviškai, Maria yra įsitikinusi, kad vietinės kalbos mokėjimas suteikia daug daugiau galimybių.

„Kalba padeda geriau pažinti žmones, susirasti draugų ir atrasti naujų profesinių galimybių. Labai malonus jausmas, kai galiu perskaityti reklaminį stendą ar meniu lietuvių kalba ir jį suprasti be telefono pagalbos. Tiesiog tam reikia laiko, nuoširdaus susidomėjimo ir kartais finansinių investicijų, jei pasirenkama mokytis kursuose ar su privačiu mokytoju“, – aiškina ji. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, Maria pažymi, jog lietuvių kalbos kursų ar darbo galimybių tiems, kurie dar tik mokosi kalbos, galėtų būti kur kas daugiau. Tai palengvintų integracijos procesą. 

Paklausta, ką patartų žmogui, kuris į Lietuvą atvyksta pirmą kartą, Maria nedvejoja. 

„Kai esi smalsus ir atviras mokymuisi, tampa daug lengviau suprasti Lietuvą ir jos žmones. Rekomenduočiau vos atvykus išmokti bent kelias pagrindines lietuviškas frazes. Žmonės pastebi jūsų pastangas ir jas labai vertina. Iš karto nepradėkite pokalbio rusų ar anglų kalba, geriau paklauskite, ar žmogui patogu kalbėti ta kalba, nebijokite pasinaudoti vertėju. Svarbu prisiminti, kad niekas neprivalo mokėti jūsų kalbos. Žmonės dažnai noriai padeda, jei elgiatės pagarbiai ir mandagiai“, – dalinasi ukrainietė.

Gairės:

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Daugiau tokių mašų įsivežti reikia. Nesvarbu ten, kalba ar nekalba, burna ne tam joms reikalinga. Priimsim visas!
Man labai nepatinka, kai užsieniečiai reklamuoja Lietuvą savo tiktokuose, visokie negrai, babajai ir muslės, yra tokia ruskė Julija, kuri čate kalbina rusus ir pasakoja, kaip čia Lietuvoj gerai ir žmonės gerai uždirba. Nafik mus reklamuoti kacapams, musliams, negrams? Daugybė žmonių žiūri ir renkasi, kur persikelti, tai dar pagalvos, nu kodėl gi neatvažiavus į Lietuvą, jei čia visi tokie draugiški ir svetingi.
Giraj toj pribaltikoj vysaj tyktai vot litovcu dauk. Galėtų kaip v Rige būti visy kalba rusiškai. Aš nikalbu bet labai labai norėsi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
Gairės:
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų