Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis vakar savo kalboje televizijoje pareiškė, kad dėl dabartinės krizės yra kalti Rusija ir tyli Vakarų reakcija. Daugiau nei valandą trukusi ir tiesiogiai transliuojama jo kalba buvo mėginimas paaiškinti Gruzijos visuomenei, kokie veiksniai privedė iki karinio konflikto su Rusija, rašo „Civil.ge”.
Prezidento teigimu, po dabartinių įvykių jau nebereikia jokių liustracijos įstatymų. „Reikia tik pažvelgti, kas ką sakė, kas pastarosiomis dienomis davė interviu Rusijos žiniasklaidai, ir viskas taps aišku“, sakė M. Saakašvilis.
Kaip ir kaskart, kalboje buvo itin pabrėžta vienybė. Anot prezidento, gruzinų vienybė yra kartuvės jų priešams, o įveikti dabartines problemas galima tik išliekant vieningiems.
Po tokių įvadinių žodžių M. Saakašvilis priminė visus svarbiausius įvykius santykiuose su Rusija esant jam prezidentu.
Pirmosiomis prezidentavimo dienomis, anot M. Saakašvilio, jis stengėsi sukurti konstruktyvius tarpusavio santykius – susitiko su tuometiniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė dvišalius santykius.
Anot Gruzijos vadovo, tuomet V. Putinas paprašė jo sustiprinti sienų saugumą. Labiausiai Rusija susirūpinusi buvo Pankisi tarpekliu (šiaurės rytuose esančia kalnuota vietove, netoli Rusijos-Gruzijos sienos) ir nelegaliais sienos kirtimais iš Čečėnijos pusės.
„Aš noriu pabrėžti, kad mes tikrai padėjome rusams šiuo klausimu. Mes sustabdėme ginklų judėjimą ir nelegalius sienos kirtimus. Mes sukūrėme svarbias sąlygas, kuriomis Rusija sugebėjo įtvirtinti tvarką“, - kalbėjo M. Saakašvilis.
Gruzijos vadovas priminė ir 2004 metų įvykius Adžarijoje, kai buvęs šio regiono lyderis buvo priverstas sprukti į Rusiją, o Maskva šiuo klausimu nebuvo geranoriškai nusiteikusi.
M. Saakašvilis teigė, kad kitą dieną jis paskambino V. Putinui norėdamas padėkoti, kad nesikiša į konfliktą, tačiau Rusijos vadovas buvo nusiteikęs priešiškai. „Dabar prisimink: mes nesikišome į Adžariją, bet tokių dovanų iš mūsų nebus Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“, - V. Putiną citavo M. Saakašvilis.
Toliau, anot Gruzijos vadovo, sekė serija provokacijų, kurios prasidėjo Pietų Osetijoje. Nuo to laiko Rusija, kuri realiai kontroliavo Cchinvalį, siekė užkirsti kelią bet kokioms Gruzijos pareigūnų kalboms su vietine P. Osetijos bendruomene.
„Pirmas didelis smūgis Gruzijai buvo smogtas 2006 sausį, kai susprogo dujų vamzdynas ir elektros energijos tinklai“, - kalbėjo M. Saakašvilis.
Anot jo, 2006 m. Rusijos žvalgyba tapo labai aktyvi, taip pat kurstė teroristinius išpuolius. Vadovas priminė, kad Gruzija buvo suėmusi Rusijos karinės žvalgybos agentą Romaną Boiko, suplanavusį sprogimą Goryje, kurio metu žuvo 3 policininkai ir 27 žmonės buvo sužeisti.
„Tačiau rusai mūsų paprašė jį tyliai paleisti ir pamiršti incidentą. Mes perdavėme jį Rusijai, tikėdamiesi, kad rusai tai įvertins. Dabar aš manau, kad tai buvo klaida”, - kalbėjo M. Saakašvilis.
Po Boiko incidento, Rusijos žvalgyba, anot M. Saakašvilio, toliau aktyviai vykdė savo veiklą Gruzijoje, todėl ji buvo priversta suimti kelis karinės žvalgybos agentus, kas sukėlė ekonominį Rusijos embargą Gruzijai. Tačiau, pasak prezidento, Rusijos planas nepavyko, „žmonės neišėjo į gatves ir nenuvertė valdžios”.
Primindamas dar kelis įvykius, kurie toli gražu neprisidėjo prie Gruzijos ir Rusijos santykių gerinimo, M. Saakašvilis pareiškė, kad Rusijai buvo likęs tik vienas kelias nuversti Gruzijos valdžią, kai visi kiti mėginimai nepavyko – pradėti karinę intervenciją.
„Aš manau, kad Rusija pradėjo galvoti apie karinę intervenciją į Gruziją maždaug 2007 metais. 2007 rugpjūtį Rusija paskelbė pasitraukianti iš sutartis dėl konvencinės ginkluotės Europoje, kuri ribojo karines pajėgas Europoje ir Kaukaze”, - kalbėjo M. Saakašvilis. Jis taip pat sukritikavo ir Vakarus, kad šie nekreipė dėmesio, kai Rusija į Gruzijos teritoriją atsiuntė daugiau nei 3 tūkst. tankų.
Signalu, kada Vakarai turėjo pabusti, Gruzijos prezidentas vadina V. Putino vizitą į Dagestaną, kuriame jis paragino Rusijos pareigūnus pastatyti kelią, jungiantį Dagestaną ir Gruzijos Kakheti regioną. Tuomet analitikai tai įvardino kaip grėsmę Gruzijos saugumui.
M. Saakašvilis taip pat griežtai sukritikavo ir Europos Sąjungos reakciją, kai rusai liepą pažeidė Gruzijos oro erdvę. „Šis Rusijos veiksmas buvo aiškus signalas, kad jie išbando Vakarų reakciją. ES prireikė šešių dienų, kad priimtų pareiškimą dėl šio įvykio, ir jame buvo tik pasakyta, kad abi pusės kviečiamos susilaikyti nuo provokacijų. Faktiškai tai ragino Rusiją imtis kitokių veiksmų, nes ES pareiškimas prilygo pasakymui, kad jie nesikiša į šį reikalą. Tai buvo labai pavojinga reakcija, kuri mus nuvedė ten, kur dabar esame”, - kalbėjo Gruzijos prezidentas.
Kalbėdamas apie NATO susitikimą Bukarešte balandį M. Saakašvilis sakė, kad jame buvo padaryta strateginė klaida – Gruzijai buvo pasakyta, kad NATO veiksmų plano duoti negalima, kadangi šalyje yra konfliktų, ir kad prie šio klausimo bus grįžta gruodžio mėnesį.
„Toks pasakymas – tai tas pats, kas pasakyti Rusijai: darykit ką nors iki gruodžio, nes gruodį Gruzija gali gauti NATO veiksmų planą”, - piktinosi M. Saakašvilis.
Toliau Gruzijos prezidentas kalbėjo, kad jis ne kartą kreipėsi į Rusijos vadovus, siūlydamas planus dėl P. Osetijos ir Abchazijos, kurie būtų palankūs abiems pusėms, tačiau visuomet susilaukdavo neigiamo Rusijos atsakymo.
Anot M. Saakšvilio, Rusijos tonas vis griežtėjo, buvo reikalaujama neįgyvendinamų dalykų, pavyzdžiui, staigaus Gruzijos karių atitraukimo ir Kodorio tarpeklio. „Buvo aišku, kad jie nenori derėtis”, - tvirtino Gruzijos vadovas.
M. Saakašvilis teigė, kad Gruzija tikėjosi Rusijos puolimo iš Abchazijos pusės, o ne iš P. Osetijos, todėl pagrindinės pajėgos buvo dislokuotos vakaruose.
Prasidėjus apsišaudymui, Gruzijos gynybos ministras esą „maldavo”, kad M. Saakašvilis duotų leidimą atidengti artilerijos ugnį, tačiau jo atsakymas buvo griežtas „ne”.
Gruzijos vadovas teigė bandęs komunikuoti su Rusijos vadais, tačiau jie atsisakė tą daryti tvirtindami, kad jie nebekontroliuoja P. Osetijos separatistų vadų ir milicininkų.
Toliau M. Saakašvilis kalbėjo apie tai, kad bet kokie Gruzijos kariniai veiksmai konflikto metu buvo neišvengiama būtinybė, ir jų buvo imtasi tik atsakant į Rusijos veiksmus.
„Jei kas nors mano, kad Gruzija yra ta, kuri pradėjo konfliktą, tegu geriau pagalvoja, ar įmanoma nepasirengus įvesti tokią didelę armiją į kitą valstybę tik per kelias valandas. Tai yra nerealu”, - apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas kalbėjo M. Saakašvilis.
M .Saakašvilis vėlgi kritikavo Vakarus, kad šių satelitai neįspėjo apie pavojų. Anot prezidento, vakariečiai teisinosi, kad pagrindinis jų stebėjimo objektas yra Irakas, o dangus virš Gruzijos buvo debesuotas. „Tai buvo didelė žvalgybos nesėkmė. Jie nebūtų slėpę šios informacijos nuo mūsų – jie taip pat nežinojo”, - sakė Gruzijos vadovas.
Baigdamas kalbą M. Saakašvilis teigė, kad pagrindinis Rusijos tikslas buvo sužlugdyti Gruzijos ekonomiką, paskatinti chaosą ir galiausiai padaryti taip, kad Gruzija liautųsi egzistuoti kaip valstybė.
„Mūsų tikslas yra įveikti krizę. Tai nebus lengva, bet mes įveiksime šią didelę krizę per tris ar keturis mėnesius, o po metų ar po pusantrų Gruzijos ekonomika vėl pradės sparčiai augti”, - žadėjo M. Saakašvilis.
„Pagrindinis dalykas, ką mes laimėjome iš visų šių įvykių – mūsų pozicija tapo labai stipri. Jei iki šiol užsieniečiai mums sakė: derėkitės patys, mes jums neturime laiko, dabar tai tapo viso pasaulio problema”, - teigė Gruzijos prezidentas.
Gruzijos ministras – tos pačios nuomonės
Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Iahobašvilis vietiniam Gruzijos laikraščiui taip pat sakė, kad dėl dabartinės situacijos yra kalta ne tik Rusija, bet ir Vakarai – jie „pastūmėjo“ Gruziją į karą.
„Aš noriu jums atvirai pasakyti – kai aš gegužės 8 dieną dalyvavau spaudos konferencijoje Briuselyje ir pasakiau, kad mes esame arti karo, europiečiai man atsakė: yra nepriimtina vartoti žodį „karas“ šiame mieste“, - T. Iahobašvilį cituoja laikraštis „Rezonansi“.
„Todėl aš sakau šiandien: mus pastūmėjo į karą ne tik Rusija, bet ir Vakarai taip pat“, - kalbėjo ministras.
Jis taip pat sutiko su prezidentu M. Saakašviliu, kad, atsisakydamas suteikti Gruzijai narystės NATO veiksmų planą, aljansas „uždegė žalią šviesą Rusijai“.
Ministras taip pat pabrėžė būtinybę sukurti specialią komisiją, kuri ištirtų visus neaiškumus, susijusius su pastarųjų savaičių įvykiais Gruzijoje. Jis teigė manąs, kad tokiam reikalui turi būti sukurta tarptautinė komisija.
T. Iahobašvilis taip pat tvirtino, kad jo inicijuotas sprendimas nutraukti Rusijos televizijos kanalų transliaciją Gruzijoje bei užblokuoti prieigą prie interneto puslapių su .ru domenu buvo neišvengiamas. „Šis veiksmas yra dalis informacinio karo, ir mes privalėjome tai padaryti. Jie vykdė atakas prieš mūsų interneto puslapius, papirkinėjo tarptautinius žurnalistus... Mes privalėjome tai padaryti tam, kad užkirstume kelią panikos plitimui Gruzijoje“, - interviu teigė Gruzijos ministras.
