– Treneri, ką manote apie Vilniaus „Rytą“ – artimiausius savo varžovus?
– Aš labai gerbiu „Rytą“, klubo sistemą ar filosofiją. Man patinka, kad komanda stengiasi remtis jaunais ir talentingais vietos krepšininkais. Klubas leidžia juos į aikštelę, leidžia jiems tobulėti ir kaupti patirtį.
– Ar pažįstate ką iš „Ryto“ žaidėjų ar personalo?
– Dainių Adomaitį! Jis yra geras mano bičiulis, su kuriuo palaikau glaudžius santykius. Man tik pradėjus trenerio karjerą Dainius žaidė mano komandoje.
– Jūsų draugas ir rytdienos oponentas D. Adomaitis susitikimą prieš „Umana Reyer“ pavadino bene svarbiausiu grupės maču „Rytui“. Sutinkate su tokiu vertinimu?
– Tai labai svarbios rungtynės abiems komandoms. Visgi nemanau, kad tai kuriais nors iš komandų yra „gyvenk ar mirk“ susitikimas. Esu įsitikinęs, kad abi komandos savo šansų patekti į kitą varžybų ratą turės iki pat grupių etapo pabaigos. Kad ir kaip pasibaigtų rytojaus mačas, ir mes, ir „Rytas“ dar turės sužaisti po 5 susitikimus. Per juos gali nutikti bet kas. Žinoma, pralaimėti namie – skausmingas smūgis. Mes gi Vilniuje pasistengsime iškovoti pirmą išvykos pergalę Europos taurės varžybose. Tikiuosi gero ir įdomaus mačo.
– Kurie „Ryto“ žaidėjai Jūsų komandai gali sukelti daugiausiai rūpesčių?
– Galėčiau ilgai kalbėti apie kiekvieną „Ryto“ žaidėją. Visgi jei išskirti konkrečius krepšininkus, visų pirma turiu paminėti Eimantą Bendžių. Jis – puikus snaiperis, nors žaidžia ketvirtoje pozicijoje. Žaisti prieš tokį varžovą niekam nėra lengva. Tu Holloway, mano galva, puikiai kontroliuoja žaidimą, tempą aikštelėje. Jis man yra labai geras dešinės trenerio rankos aikštelėje pavyzdys. Galiausiai, man labai patinka Arno Butkevičiaus žaidimas. Jis aikštelėje gali atlikti pačius įvairiausius dalykus, yra labai visapusiškas žaidėjas.
– Ką galėtumėte pasakyti apie savo komandos sezono pradžią? Iškovojote kelias pergales, patyrėte kelis pralaimėjimus. Ar esate patenkintas komandos žaidimu?
– Žaidimas ir rezultatai galėtų būti geresni. Pralaimėjome kelias rungtynes, kuriose galėjome iškovoti pergales. Kalbant apie Europos taurės varžybas, labai prastai sužaidėme tik Krasnodare. Ten nebuvome panašūs į save. Kol kas nesame komanda, kokia norėtumėme ar turėtumėme būti. Tačiau tai dar tik sezono pradžia. Turime šiek tiek laiko, geriname žaidimą, pamažu vėl tampame panašūs į pernykštę „Umana Reyer“: komandą, kurios šerdis ir kelias į pergales yra gynyba. Leidžianti mums iškovoti pergales net ir tuomet, kai komandai nesiseka puolime.
