Skrydžio iš Atėnų į Vilnių pilotai, gavę iš baltarusių pranešimą apie tariamą sprogmenį orlaivyje, nesikreipė į Varšuvos Šopeno oro uostą, skelbiama BBC, remiantis oro uosto atstovų pranešimu.
„Šopeno oro uostas praėjusį sekmadienį negavo prašymo avariniam „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nusileidimui. Mūsų tarnybos yra visuomet pasirengusios tokiai įvykių eiga, ir jeigu toks prašymas būtų buvęs, mes, aišku, priimtume lėktuvą ir suteiktume visą būtiną pagalbą“, – BBC cituojamas oro uosto atstovas.
A. Lukašenka trečiadienį pareiškė, kad tariamai po pranešimo apie bombą „Ryanair“ lėktuve jo nenorėjo priimti nei Vilnius, nei Varšuva, nei Lvovas ar Kijevas.
Graikijos civilinės aviacijos tarnyba taip pat pareiškė, kad Atėnai ar Graikijos valdžios institucijos negavo laiško apie bombą „Ryanair“ lėktuve.
Pasak Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos, pranešimai apie užminuotą „Ryanair“ reisą iš Šveicarijos vienu metu išsiųsti į Atėnus, Vilnių ir Minską. Ir tik Minskas, anot jo, suteikė „pagalbą“. Nėra svarbus šiuo atveju ir Šveicarijos paminėjimas. „Protonmail“ anoniminio el. pašto paslauga yra teikiama būtent iš šios šalies ir pasižymi neatsekamumu, tačiau tai nereiškia, kad pranešimas buvo siunčiamas iš Šveicarijos. Lygiai taip pat sėkmingai tai galėjo būti ir Gazos ruožas, Kremlius ar Minskas.
Drastiškas sulaikymas
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas kartu su savo mergina – Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studente, Rusijos piliete Sofija Sapega.
Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.
Prisidėjo prie protesto akcijų nušvietimo
R. Pratasevičius kartu su kitu NEXTA įkūrėju Sciapanu Pucila dar neseniai vadovavo šiam „Telegram“ kanalui, padėjusiam mobilizuotis protestuotojams per masines demonstracijas, apėmusias Baltarusiją po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai nepertraukiamai vadovaujantis A. Lukašenka ir kuriuos opozicija bei Vakarų šalys laiko suklastotais.
Vyriausybė ėmėsi šiurkščiai malšinti protestus, sulaikė tūkstančius žmonių, o daugelis jų vėliau sakė patyrę kankinimus ir patyčias. Keletas žmonių per šiuos neramumus žuvo.
Per rinkimus A. Lukašenkai metusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, anksčiau taip pat yra pasirodžiusi valstybinės žiniasklaidos paskelbtame panašiame vaizdo įraše, ragindama savo šalininkus neprotestuoti.
Jos sąjungininkai sakė, kad tas vaizdo įrašas buvo nufilmuotas darant spaudimą ir kad S. Cichanouskaja buvo priversta sutikti, kad jis būtų sukurta. Netrukus po to ji pabėgo iš Baltarusijos.
„Štai kaip Ramanas atrodo patirdamas fizinį ir moralinį spaudimą, – per „Twitter“ pirmadienį sakė S. Cichanouskaja, komentuodama šį vaizdo įrašą. Opozicijos lyderė darsyk paragino Minską „nedelsiant“ paleisti R. Pratasevičių.
S. Pratasevičius ir S. Putila, abu pabėgę į Europą, pernai buvo įtraukti į Baltarusijos sudarytą „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“ sąrašą.
Minskas juos kaltina kursčius masinius neramumus. Už tokį nusikaltimą gali būti skirta iki 15 metų laisvės atėmimo.
Pasak opozicijos atstovų, sulaikytam S. Pratasevičiui Baltarusijoje gali grėsti ir mirties bausmė.
