Po privataus pokalbio, abiejų Sandraugos valstybių prezidentai pasidalijo savo įžvalgomis. Abu jie akcentavo, kad Rusijai ir Baltarusija „geriau negu tikėtasi“ atlaiko Vakarų sankcijas ir žadėjo „pasinaudoti galimybe ekonominiam proveržiui“.
„Rublis stiprėja pasiutusiu tempu. Netikėti dalykai Vakarams. Mes juk tikėjomės, kad tai bus galimybių laikai, taip ir yra“, – aiškino A. Lukašenka, pridūręs, kad „turime ir resursų, ir technologijų“.
V. Putinas buvo kiek santūresnis ir pareiškė, kad Rusijos ekonomika „gana garbingai atlaiko sankcijų smūgį“.
A. Lukašenka nepraleido progos užsiminti apie tariamai NATO pajėgų planuojamą Ukrainos teritorijos „užgrobimą“. Pastaruoju metu tai yra aktyviai Rusijos propagandos platinamas naratyvas. „NATO koncentruoja kariuomenę Vakarų pasienio teritorijoje. Mus neramina, kad lenkai, NATO šalys yra pasirengę ateiti į pagalbą, atimti, kaip 39 metais, Vakarų Ukrainą. Mes nieko nebijome, mūsų reikalai – teisingi“, – aiškino jis, matyt, nenorėdamas prisiminti, kad 1939 m. būtent Sovietų Sąjunga, kartu su Vokietija, okupavo Lenkiją prieš tai pasidaliję įtakos zonomis.
A. Lukašenka taip pat padėkojo V. Putinui už priėmimą Sočyje ir pasidžiaugė, kad pavyko išsimaudyti jūroje.
