Kaip pranešė Energetikos ministerija, vizito metu įvyko susitikimai su Europos Komisijos (EK) energetikos ir būsto komisaru Danu Jorgensenu, pasirengimo krizėms komisare Hadja Lahbib (Hadža Labib), Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko kabineto vadovu Pedro Lourtie (Pedro Lurtjė), europarlamentarais ir EK generalinių direktoratų vadovais.
Susitikimuose pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai energetikos srityje, Bendrijos energetikos rinkos stiprinimas ir ilgalaikė parama Ukrainos bei Moldovos energetikai, be kita ko, aptariant paramos Ukrainai spartinimą.
„Lietuva nuosekliai demonstruoja lyderystę energetinio saugumo ir infrastruktūros apsaugos srityse. Briuselyje aptarėme ES finansavimo poreikį mūsų vietos tinklų atsparumui didinti bei žengėme konkrečius žingsnius, kad paspartintume paramos logistiką Ukrainai“, – pranešime cituojamas L. Savickas.
Susitikime su P. Lourtie aptarti būsimo daugiamečio ES biudžeto klausimai ir tolesnis Ignalinos AE uždarymo finansavimas, Rusijos „šešėlinio laivyno“ užkardymas, priklausomybės nuo kiniškų technologijų mažinimas energetikoje bei veiksmai visiškai atsisakant Rusijos energijos išteklių importo į ES.
Kaip pažymėjo ministerija, Lietuva yra pasirengusi perduoti 19 didelių transformatorių, skirtų atkurti Rusijos sugriautą Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Susitikime su H. Lahbib ministras pabrėžė, kad dabartinės ES procedūros finansuoti įrangos perdavimą yra per lėtos artėjant žiemai, todėl L. Savickas pasiūlė trumpinti vertinimo terminus bei taikyti vieningą išmontavimo ir transportavimo finansavimo modelį.
Susitikime su D. Jorgensenu Lietuva paragino EK greičiau paskelbti pasiūlymą dėl visiško rusiškos naftos importo atsisakymo, akcentuodama, kad pajamomis už naftą Maskva tiesiogiai finansuoja karą Ukrainoje.
Lietuva taip pat siekia užtikrinti, kad derybose dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) nebūtų mažinamas finansavimas energetikai ir nesumažėtų galimybės įgyvendinti strateginius projektus.
Be to, Lietuva pasisako už finansinės eilutės išskyrimą kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) reglamente.
Kaip birželį rašė BNS, Baltijos valstybės siekia, kad pagal minėtą reglamentą kritinių elektros įrangos atsargų rezervas būtų pildomas europinėmis lėšomis, išvengiant kaštų perkėlimo galutiniams elektros vartotojams.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį. Kaip pažymi ministerija, šis laikotarpis bus svarbus teisėkūros lūžio taškas, kai įsibėgės reikšmingų Bendrijos teisės aktų energetikos srityje priėmimas.
