Azartinių lošimų rinkoje nerimsta aistros. Seime atsiradus iniciatyvoms sustabdyti naujų lošimų vietų steigimą, šešėlis krenta ant vienos Kauno bendrovės. Pasak kitų rinkos dalyvių, kauniečiui milijonieriui Samoilui Kacui priklausanti UAB „Tete-a-tete” tokiu būdu siekia padidinti savo kainą rinkoje, ir siekdama šio tikslo, prisidengusi tariamu visuomenės interesu ilgą laiką sėkmingai klaidina aukštus politikus.
„Balsas.lt“ kalbina Lietuvos lošimų operatorių asociacijos administracijos direktorių Edgarą Kriukonį, išdrįsusį atvirai prabilti apie „šiltnamio sąlygas”, kurias, jo teigimu, įvairios valdžios ilgus metus kuria vienai bendrovei.
- Parlamentaro Manto Adomėno Seimui pateiktą naują Azartinių lošimų įstatymo pataisą, siūlančią sustabdyti naujų azartinių lošimų vietų steigimą, itin džiugiai sutiko automatų salonams atstovaujanti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), tačiau jūsų organizacija, atstovaujanti kazino, tai pataisai priešinatės. Kodėl?, - „Balsas.lt“ pasiteiravo E. Kriukonio.
- Mano nuomone, tai, kas šiandien vyksta su lošimų rinka, yra ilgai vykusio plano sukurti išskirtines šiltnamio sąlygas vienam rinkos žaidėjui, kuriam oficialiai atstovauja Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, tęsinys.
Didelių nuogąstavimų kelia Seimo nario Manto Adomėno pataisa. Nors deklaruojama, kad ja siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingos lošimų įtakos, siūloma ištirti dabartinę situaciją ir tik tuomet imtis konkrečių veiksmų, kurie tinkamai sureguliuotų rinką, yra akivaizdu, kad ji ne tik, kad nebus sureguliuota, bet beveik 2,5 metų užšaldyta.
Tokia situacija, nepaisant M. Adomėno norų griežtinti rinkos reguliavimą, itin naudinga UAB „Tete-a-tete“ kazino, kuri 2008 metais vykdė stiprią plėtrą, o vien tik šių metų pradžioje, sunkmečio metu, atidarė šešis naujus lošimo automatų salonus. Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai ir UAB „Tete-a-tete” vadovauja tas pats asmuo - kaunietis S. Kacas. Šita asociacija praktiškai yra vienos įmonės satelitas, juo prisidengiama lobistinėje veikloje, kuria siekiama naudos „Tete-a-tete”.
Kas išties kaltas?
- Teigiate, kad dėl susidariusios situacijos lošimų rinkoje kaltas vienas asmuo?
- Tikrai nieko nekaltinu, tačiau, mano nuomone, vykstantys pakeitimai azartinius lošimus reglamentuojančiuose teisės aktuose jau ilgą laiką daugeliui perša būtent tokią išvadą. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vardu veikiantis p. Kacas pastaraisiais metais vykdo aktyvius lobistinius veiksmus, kurių rezultatai yra Seimo narių užregistruotos įstatymų pataisos.
Manau, kad parlamentarams kartais trūksta įžvalgumo atskirti ir nuodugniau apsvarstyti, kas slypi už vienokio ar kitokio teisės akto projekto bei kokias realias, o ne gražiais žodžiais deklaruojamas pasekmes, gali sukelti jų priėmimas. Būtent tuo ir pasinaudoja p. Kacas, aktyviai dirbdamas su Seimo narių grupe, kuriai pateikia kruopščiai atrinktą, dozuotą, tendencingą ir klaidingą informaciją. Seimo narių ir valstybės institucijų klaidinimas yra tapęs p. Kaco veiklos metodu ir mes tai pastoviai įrodinėjame pateikdami p. Kaco interpretacijas paneigiančius duomenis.
Meistriškai manipuliuoja skaičiais
- Pavyzdžiui?
- Jis dažnai pabrėžia, kad Lietuvoje kazino tankis yra pernelyg didelis, nes turime 23 kazino. Ir pateikia neva „teigiamus” Italijos (5 kazino), Nyderlandų (14), Belgijos (9) pavyzdžius.
Faktas tas, kad Nyderlanduose gyventojai pralošia vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei lietuviai. Nyderlanduose, palyginti su Lietuva, kazino yra 27,9 karto, pagal lošimo įrenginius - 5 kartus ir 2,4 karto pagal darbuotojų skaičių. O Belgijoje, nepaisant to, kad kazino tankis šioje šalyje yra 862 proc. mažesnis nei Lietuvoje, tai kazino verslo pajamos vienam gyventojui tėra 21 proc. mažesnės. Belgai vyksta lošti į Pranzūciją, į Liuksemburgą ir tai paaiškina, kodėl minėtose šalyse gyventojų skaičius vienam kazino lankytojui yra 1-2 žmonės, kai tuo tarpu Belgijoje jis siekia 8,5.
Tuo tarpu italai masiškai važiuoja lošti į kaimyninę Slovėniją. Populiariausi Slovėnijos kazino yra įsikūrę būtent prie Italijos sienos. Italai savo pinigus išleidžia Slovėnijoje, tačiau visas socialines pasekmes tenka kuopti pačiai Italijai. Visi šie pjūviai, apie kuriuos sąmoningai nutyli NLŽVA, parodo, kad kazino tankis vienoje šalyje neturi tiesioginės sąsajos su kazino verslo apimtimi. O tose šalyse, kurios turi nedidelį kazino kiekį ir tankį, vienam gyventojui tenkanti pralošiama pinigų suma kai kuriais atvejais gerokai didesnė nei Lietuvoje.
Manipuliavimą skaičiais p. Kacas yra įvaldęs puikiai. Kiekvienam savo teiginiui jis gali pateikti po statistinę lentelę, kokį nors grafiką, kurie visada rodo, kad situacija Lietuvoje yra labai bloga dėl „blogų kazino”. Politikai, žurnalistai neturi galimybių patikrinti tų duomenų tikslumo, įsigilinti į pjūvius.
Siekia monopolijos
- Manote, kad Seimo nariai yra tarsi suklaidinami ir veikia nežinodami, kad gina asociacijos interesus?
- Man net sunku būtų įvardinti šią organizaciją kaip asociaciją... Mat jai tikriausiai priklauso tik viena lošimų verslą organizuojanti bendrovė UAB „Tete-a-tete“, vadovaujama p. Kaco.
Tai, galima sakyti, vieno žmogaus organizacija, kuri šiuo metu yra sukoncentravusi per 50 proc. lošimų, vykdomų „B“ kategorijos automatais, rinką. Tad daugybė įstatymų pakeitimų ilgą laiką ir yra orientuoti būtent vieno rinkos žaidėjo tikslams pasiekti – sukurti savotišką monopoliją. Yra begalinis noras įteisinti pavienius lošimo automatus baruose, naktiniuose klubuose, degalinėse ir sekti tomis, pasak p. Kaco, pavyzdinėmis Vakarų Europos šalimis, kur tokių automatų yra nuo keliasdešimt iki šimtų tūkstančių.
O požymių, kad Seimo nariai ir kiti lošimų rinkoje sprendimus priimantys asmenys sprendimus priima remdamiesi netiksliais duomenimis ir tendencingai pateikiama informacija, galima aptikti tiek rengiamų įstatymų aiškinamuosiuose aktuose, tiek ir žiniasklaidoje pasirodančioje informacijoje.
Vienas tokio manipuliavimo pavyzdžių. Ponas Kacas sako, kad Lietuvoje per daug kazino, tačiau daugiau nei pusšimtį jam priklausančių lošimo automatų salonų tyčia vadina „Casino”, kabo atitinkamos iškabos. Natūralu, kad visiems atrodo, kad kazino yra ant kiekvieno kampo. Tačiau iš tikrųjų ant kiekvieno kampo stovo p. Kaco automatų salonai.
Jis nesibodi kiekvienai progai pasitaikius aiškinti, kad kazino tankis pernelyg didelis, nors pats sąmoningai siekia sudaryti įspūdį, kad kazino yra labai daug.
- Ar Nacionalinė žaidimų ir lošimų verslo asociacija atstovauja tik vienam lošimų operatoriui?
- Deja, informacijos apie tai neturime, jos, beje, neturi ir Registrų centras, kuriam nėra būtina pateikti asociacijos narių sąrašo. Narių sąrašo nerasite ir NLŽVA tinklapyje, tokios informacijos, mūsų žiniomis, yra prašiusi ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija, tačiau atsakymo negavo.
Dar 2002 m. buvo priimtas VLPK nutarimas dėl lošimo įrenginių, kuriam įsigaliojus, dalis Lietuvoje naudotų „B“ kategorijos automatų tapo netinkami naudoti, dėl ko kelios bendrovės subankrutavo. Keista, tačiau tuos kriterijus tuomet atitiko tik automatai, įvežami per pono Kaco bendrovę „Tete-a-tete“.
Naudingos įstatymų korekcijos
- Kaip atsitiko, kad, anot jūsų, p. Kacui pavyksta inicijuoti būtent jam naudingas įstatymų pataisas?
- Į šį klausimą galėtų ir turėtų atsakyti specialiosios tarnybos, pavyzdžiui STT. Tačiau galiu pasakyti, kad pirmus pakeitimus azartinių lošimų rinka patyrė dar 2002 m., kuomet buvo pakeistas Azartinių lošimų įstatymas ir „A“ kategorijos lošimo automatų salonai priverstinai perkelti į lošimo namus.
Įstatyme atsirado nuostata, kad „A“ kategorijos automatai gali būti eksploatuojami tik su lošimo stalais, o tai reiškia tik lošimo namuose. Tai buvo vienas pirmųjų p. Kaco įstatymo pakeitimu pasiektas laimėjimas konkurencijos srityje. Jis ir nulėmė tai, kad Lietuvoje šiuo metu yra sąlyginai didelis kazino tankis (nes „A“ kategorijos lošimo automatų salonai, įgyvendindami įstatymą, buvo priversti pastatyti lošimo stalus) ir būtent šiuo kazino tankiu p. Kacas dabar gąsdina politikus.
Lietuviškas kazino, kur lošimo salė užima vos 300 kv. m., pagal savo mastą ženkliai skiriasi nuo vidutinio Europos kazino.
Vėliau sekė mano minėta pataisa dėl „B“ kategorijos techninių parametrų atitikimo, kuomet ją priėmus buvo atsikratyta konkurentų būtent šiame rinkos segmente. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiausiai tie „B“ kategorijos automatų lošimų salonai, kuriuose yra įrengti p. Kaco bendrovės „Tete-a-tete“ įvežti ir prižiūrimi įrenginiai. Kaip ir minėjau, apie 50 proc. rinkos užima tam pačiam savininkui priklausančios bendrovės „Tete-a-tete“ kazino salonai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo krizės laikotarpiu visoje pramogų rinkoje auga vienintelis segmentas – p. Kaco valdomi „B“ kategorijos automatų salonai. Kai monopolistui yra sukuriamos išskirtinės sąlygos apribojant konkurenciją, žalą patiria vartotojai. Nes monopolistas gali bloginti paslaugų kokybę, netgi gali pradėti taikyti neleistinus veiklos metodus – tai nesumažins jo pajamų, nes vartotojai neturės pasirinkimo.
- Bet tai nebūtinai įrodo S. Kaco įtaką priimamiems sprendimams valstybės institucijose?
Tai tebuvo pradžia, esminiai pokyčiai prasidėjo nuo 2002 m. ir tęsiasi iki pat šių dienų. Nuo to laiko pastebima itin agresyvi ir greita „B“ kategorijos automatų salonų tinklo plėtra, kuriai sutrukdyti ir jos suvaldyti negali net valdžios institucijos, mat steigiant tokio tipo automatų salonus nėra reikalingas net savivaldybės pritarimas.
Be to, tokios vietos įsteigimui pakanka apie 300 tūkst. Lt, kurie atsiperka per kelerius metus. Pavyzdžiui „Tete-a-tete“ kazino šiuo metu valdo virš 60 tokių įstaigų, kurių kiekvienoje per metus pralošiama vidutiniškai per 600 tūkst. Lt. Vertinant lošimų namų ir „B“ kategorijos automatų salonų konkurenciją vertėtų pažymėti, kad nuo praėjusių metų atsirado iniciatyva į Lietuvos teisės aktus perkelti ES direktyvą dėl pinigų plovimo prevencijos.
Įdomus faktas, kad šiuo metu Lietuvoje galioja pačios griežčiausios pinigų plovimo prevencijos priemonės visoje Europos Sąjungoje, tačiau skirtingai nei lošimo namuose, „B“ kategorijos automatų salonams jos netaikomos, t.y. prevencijos priemonės galioja tik lošimų namų, o ne rinkoje, kurioje veikia „Tete-a-tete“ kazino.
Susikirtę interesai?
- Ar tai, ką jūs vardinate, niekada nesulaukė lošimus kontroliuojančių įstaigų dėmesio? Ar bandėte kreiptis dėl, jūsų teigimu, nesąžiningų konkurencijos principų?
- Yra prirašyta daugybė raštų ir pateikta begalė dokumentų, liudijančių apie tendencingai priimamus įstatymus, sukeliamas nesąžiningos konkurencijos sąlygas ir pasekmes bei pavojus ne tik visai rinkai, bet ir visuomenei, valstybės interesams, tačiau absoliuti dauguma jų naudos nedavė.
Bet mes, pasisakydami už vienodas konkurencines sąlygas, visų pirma siekiame vienodos socialinės atsakomybės iš visų azartinių lošimų rinkos žaidėjų. Kuo lengvesnės lošimų prieinamumo sąlygos, tuo didesnė prasilošimo rizika. Todėl mes ir pabrėžiame, kad bet kokie lošimai turi būti vienodai griežtai kontroliuojami.
Esmė ta, kad, pavyzdžiui, kreipimaisi ir bendradarbiavimas su Valstybine lošimų priežiūros komisija, kuriant atsakingo lošimo programas ir derinant įstatymų keliu vykdomą lošimų verslo kontrolę, baigėsi šios institucijos valstybiniu veiklos auditu, kurį, kaip spėjama, skundais inicijavo tas pats Samoilas Kacas. To priežastis – susikirtę NLŽVA ir VLPK interesai dėl griežtumo reguliuojant lošimus.
Vieša paslaptis, kad dėl nesutarimų su komisija p. Kacas siekia, kad ji artimiausiu metu būtų išvis panaikinta, tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Saulėlydžio komisija. Ponui Kacui pavyko pasiekti, kad griežtinti lošimų verslą pasiryžusi „nesukalbama” komisija, kurios narius skiria Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Premjeras, būtų patraukta iš jo sėkmės kelio. Pertvarkymai bus atliekami pagal S. Kaco pasiūlytą modelį.
Žada sustabdyti magnatą
- Jei taip nutiktų, kas tuomet kontroliuotų azartinių lošimų verslą Lietuvoje?
- Atvirai pasakius, verslo kontrolės ilgainiui gali ir nebeprireikti. Jei ir toliau vystysis panašios tendencijos, gali tekti kontroliuoti tik patį p. Kacą ir jo bendroves. Tad tai būtų išties originalus visame pasaulyje saulėlydžio komisijos modelis. Sužlugdoma teisėta ir įstatymais reglamentuojama rinka, atsisakoma konkurencijos ir griežtos kontrolės, ir rinką valdo tik vienas privatus subjektas monopolininkas. Kaip, kokiu būdu ir kokiu pagrindu – čia jau ir man paslaptis. Bet gal tik kol kas.
- Ar bandėte imtis kitokių priemonių situacijai pakeisti?
- Taip, vienas būdas išvengti visos šios problematikos, pasirodo, buvo. Tačiau sprendimas išryškėjo tik pastaruoju metu. Pasirodo, kad p. Kacas siūlė kitiems rinkos dalyviams įsigyti jo valdomą lošimų „B“ kategorijos automatais tinklą už maždaug 50 mln. litų, tačiau šiame versle dirbantys verslininkai puikiai žinojo tokio tipo lošimų įstaigų netobulumus ir ydas, tad atsisakė. Sutapimas ar ne, tačiau po neįvykusio sandorio buvo užregistruotas dar vienas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas, kuris užprogramavo lošimo namų užsidarymą ir suteikė palankias sąlygas toliau plėstis „B“ kategorijos automatų salonams, tame tarpe ir priklausantiems S. Kaco valdomai bendrovei.
Galėčiau prognozuoti, kad jei ir toliau bus registruojamos ir svarstomos panašios įstatymo pataisos, ankstesnė sandorio suma, įsigyjant „B“ kategorijos automatų salonų tinklą, kai rinkoje nebebus konkurentų, išaugs kelis kartus. Rinkoje skaičiuojama, kad apribojus konkurenciją ir palikus nesugriežtintą „B” automatų segmentą, „Tete-a-tete” galėtų kainuoti apie 150 mln. litų. Manau, pirkėjas atsirastų ir sunkmečiu.
Lošimas be jokių suvažymų
- NLŽVA atstovai yra ne kartą viešai pareiškę, jog būtent lošimo namai yra vieta, kur ugdomi patologiniai ir probleminiai lošėjai, tačiau jūs tai neigiate?
- Tai, kas nekontroliuojama, visuomet kelia kur kas didesnę grėsmę. Kazino yra labai griežtai kontroliuojami. Pabandykite ateiti į lošimo namus be asmens dokumento ir neturėdamas daugiau nei 21-erių metų amžiaus. Jūsų paprasčiausiai ten neįleis. O jei atitiksite šiuos du kriterijus, būsite užregistruotas, o bet kokia piniginė operacija taip pat bus registruojama.
Tuo tarpu šiandien į „B“ kategorijos automatų salonus gali užeiti bet kas. Tiesa, įstatymas juose leidžia žaisti tik nuo 18 metų, tačiau užeiti jaunesniems į salonus nedraudžiama. Ir nesvarbu, kiek pinigų jūs ten atsinešite, paliksite ar išsinešite, kadangi jokios kontrolės ten nėra. Taip, NLŽVA pastaruoju metu aktyviai bando įtikinti kad probleminių lošėjų Lietuvoje daugėja būtent dėl lošimų namų veiklos, tačiau jie sąmoningai nemini fakto, kad tik lošimų namuose yra įvesta tokių žmonių registracija, tik juose problemų turinčiam žmogui yra užkertama galimybė lošti toliau. Tad spėkite, kur nueina ne tik 21-erių metų neturintys, bet ir problemų dėl lošimų kamuojami žmonės? Ten, kur nėra tokios kontrolės, o tiksliau sakant – į „B“ kategorijos salonus. Todėl kvepia absurdu, kai teigiama, jog lošimo namai sukelia priklausomybę ir augina prasilošusių žmonių skaičių. Nes būtent lošimo namų savininkų asociacija kartu su Valstybine lošimų priežiūros komisija dalyvauja savanoriškoje programoje, kuria siekiama apsaugoti problemų dėl lošimo turinčius asmenis ir užkirsti jiems kelią patekti į lošimų namus. Tuo tarpu NLŽVA priešinasi tokiai programai ir joje dalyvauti atsisakė. Yra protokolai, viską galima įrodyti dokumentais.
Nusimato du scenarijai
- Kaip matote azartinių lošimų rinkos vystymąsi ateityje?
- Iš pradžių, kai šalyje jokių lošimo tradicijų absoliučiai nebuvo, šio verslo gaires braižėme pagal vakarietišką modelį. Kūrėme viską, galima sakyti, nuo nulio – apmokėme darbuotojus, sukūrėme tam tikrų saugiklių sistemą ir atlikome begalę kitų darbų.
Remiantis įstatymais ir deklaruojama valstybės politika turėjome tam tikrus lūkesčius ir į šį verslą investavome nemažus pinigus, sukūrėme infrastruktūrą, nemažai darbo vietų. Tačiau šiandien akivaizdu, kad prognozuoti darosi vis sunkiau, mat dėl nuolatinio politikų klaidinimo nepasitikime vien įstatymais ir normaliais visame išsivysčiusiame pasaulyje egzistuojančiais rinkos santykiais. Azartiniai lošimai yra tokia veikla, kuri turi būti griežtai kontroliuojama, tačiau p. Kacas norėtų, kad jo verslo niekas nekontroliuotų.
Galimi du scenarijai. Jei Seime kelią ir toliau skinsis vieną rinkos segmentą tenkinančios pataisos, kiti rinkos segmentai, kaip, pavyzdžiui, lošimo namai, bus sužlugdyti. Tokiu atveju Lietuvoje automatų salonų pridygs ant kiekvieno kampo, nesant tinkamo reguliavimo daugės probleminių lošėjų, tačiau efektyvios jų kontrolės ir apsaugos sistemos taip ir nebus sukurta.
Žinoma norėtųsi, kad tiek sprendimus priimantys Seimo nariai, tiek ir juos delegavusi visuomenė įsigilintų į realų šios problemos mąstą ir atkreiptų dėmesį į tai, kad jau kelerius metus valdininkų stalčiuose guli parengtas naujas Azartinių lošimų įstatymas, kurį patobulinus, būtų sukurta efektyvi ir visokeriopa lošimų kontrolės ir priežiūros sistema, naudinga tiek visuomenei, tiek verslui ir valstybei.
Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ apie S. Kacą buvo rašoma čia:
