Net septynios komandos šį sezoną jau paliko be darbo savo komandų pagrindinius strategus, o kad panaši situacija Lietuvos krepšinyje kada nors būtų buvusi, sunku ir prisiminti.
Sezono pradžią su naujais strategais pasitiko šešios komandos
Žvelgiant iš dabartinių perspektyvų, net po praėjusio sezono, vasarą mažiau komandų ieškojosi naujų vyriausiųjų trenerių, nei tiek, kiek jų neteko darbo šiam sezonui dar tik įpusėjus.
Iš viso 2023-2024 m. sezoną, po praėjusio, su naujais strategais pasitikti nusprendė šešios komandos.
Lygos debiutantė Mažeikių „M Basket“ komanda dar praėjusių metų gegužę komandos vairą patikėjo 41-erių Mariui Kiltinavičiui.
„Gargždai“, kurie po didelį atgarsį sukėlusio bankroto jau išnyko iš krepšinio žemėlapio, vasarą pas save dirbti buvo pasikvietę 35-erių Laimoną Eglinską, kuris trenerio poste pakeitė 43-ejų Povilą Šakinį.
Pasvalio „Pieno žvaigdždės“ pasikvietė dirbti 41-erių Aurimą Jasilionį, kuris pakeitė komandai iki tol vadovavusį 57-erių Ramūną Cvirką.
Tuo tarpu Panevėžio „Lietkabelis“ sukirto rankomis su 49-erių latviu Robertu Štelmaheriu, kuris į vyriausiojo trenerio vietą stojo, kai į Turkiją treniruoti Ankaros „Turk Telekom“ išvyko 47-erių serbas Nenadas Čanakas.
Kadangi „Šiaulių“ vyriausiojo trenerio postą nusprendė palikti legendinis treneris, 67-erių Antanas Sireika, į jo vietą Saulės miesto klubas pasikvietė 43-ejų latvį Nikolajs Mazurs.
Tuo tarpu Utenos „Juventus“ nusprendė pasukti skirtingais keliais su 46-erių Donaldu Kairiu ir į jo vietą pasikviesti 50-ies specialistą iš Serbijos Oliverį Kostičių.
Daugiau naujų strategų, nei tarpsezoniu
Įdomu tai, kad daugiau nei pusė iš visų šiame sezone darbo netekusių trenerių yra būtent tie, kurie tarpsezoniu stojo prie LKL komandų vairų.
Vienas iš jų – „Gargždų“ treneris L. Eglinskas net nebuvo atleistas, o darbo neteko paprasčiausiai dėl to, kad klubas dėl bankroto nebaigė sezono.
Tuo tarpu „M Basket“ komanda spalio mėnesį nusprendė išsiskirti su M. Kiltinavičiumi ir pakvietė dirbti 39-erių specialistą iš Šiaurės Makedonijos Nikola Vasiljevą.
„Lietkabelis“ panašiu metu ištarė „sudie“ gerų rezultatų su klubu nerodžiusam R. Štelmaheriui, o į jo vietą atgal grįžo Panevėžį vasarą palikęs N. Čanakas.
Na, o „Šiaulių“ lūkesčių visiškai nepateisino N. Mazurs, tad gruodį jį pakeitė 47-erių Žydrūnas Urbonas.
2023 m. pabaigoje su 46-erių Kaziu Maksvyčiu atsisveikino šalies čempionas Kauno „Žalgiris“, kurį pakeitė 55-erių italas Andrea Trinchieri, o Vilniaus „Wolves“ sausio mėnesį už darbą padėkojo 53-ejų Kęstučiui Kemzūrai.
Pridėkime šviežiausią klubo ir vyriausiojo trenerio išsiskyrimą, kuris pratesė šio sezono keistenybes – Klaipėdos „Neptūno“ sprendimą atleisti 41-erių Mindaugą Brazį ir turime jau net septynias komandas, kurios šiame sezone trenerių štabe įvykdė pokyčius.
Pasiutpolkė – puikiai šio sezono LKL klubų santykį su strategais apibūdinantis žodis, kadangi šiuo metu, iš 11 komandų, tik penkiose (Vilniaus „Rytas“, Utenos „Juventus“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Kėdainių „Nevėžis“, Jonavos „Cbet“) vyriausiojo trenerio pozicija liko dar nejudinta.
Sunku ir prisiminti, ar kada nors LKL istorijoje yra buvęs toks atvejis, kai sezonui persiritus į antrą pusę, daugiau nei pusė komandų būtų įvykdę pokyčius trenerių štabe.
