Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šokoladiniai saldumynai – plytelės, saldainiai, batonėliai, pastaruoju metu brango, ir, panašu, brangs dar labiau.
Statistika rodo, kad pagrindinio šokolado komponento – kakavos pupelių kaina šiuo metu yra rekordinė. Nuo 2000-ųjų ji išaugo 10 kartų.
2000 m. kakavos pupelių tonos kaina nesiekė tūkstančio eurų, prieš porą metų išaugo iki 2 tūkst., o dabar siekia 10 tūkst. eurų už toną.
Kainos kilo dėl išaugusios paklausos
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokį kainų šuolį lėmė tai, kad tris ketvirtadalius pasaulio kakavos pupelių augina viso labo keturios Afrikos valstybės, kurios susitvarkydavo su žaliavos tiekimu gamintojams, kol smarkiai neišaugo kakavos pupelių paklausa.
„Nuo šio amžiaus pradžios šokolado paklausa ir kakavmedžių, kakavos pupelių paklausa, išaugus daugiau nei dvigubai. Ir pastaruosius metus paklausa gerokai viršija pasiūlą, ir dėl to įvyko toks didelis kainų šuolis. Ilgą laiką kainos buvo stabilios“, – pasakoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Du dešimtmečius Lietuvoje veikiančios šokoladinės savininkas Algimantas Jablonskas savo klientams siūlantis pačių netikėčiausių šokoladinių gardėsių, sako, kad išaugusios kakavos pupelių kainos pasijautė jau ir jo šokoladinei. Jablonskas nuogąstauja, kad išaugusias kainas lėmė ir prastas derlius, ir konkurencija tarp valstybių.
„Tie, kurie augina kakavos pupeles, jie randa jas prinokusias, bet viduj tuščias, ir tas stipriai kelia kainą. Labai didelę įtaką daro kinai, ir jie vis labiau naudoja prabangos produktus, tame tarpe šokoladą“, – sako „AJ šokolado“ savininkas A. Jablonskas.
Brangs 30-50 procentų
Anot verslininiko, jau kurį laiką už kakavos pupeles, būtinas savo saldėsiams gaminti, mokėjo brangiau, bet prekių kainų savo šokoladinėje esą dar nekėlė. Tačiau, tikėtina, tą darys vasarą.
„Matau, kad neišvengiamai teks brangint. Aišku, nėra malonu tą daryti, bet toks gyvenimas. Gali būti 30–40 proc.“, – teigia A. Jablonskas.
Kad šokoladiniai saldumynai gerokai brangs, tikina ir viena stambiausių Lietuvos įmonių, gaminanti pačius įvairiausius saldumynus.
„Mes skaičiuojame, kad iki 40–50 proc. gali brangt tikrai. Ir neaišku, kada tas brangimas sustos“, – kalba „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas Justas Razmus.
Anot „Vilniaus Pergalės“, tokį pasiūlos stygių ir dėl jo stipriai išsipūtusias kainas nulėmė ir nagus prikišę spekuliantai.
„Trūksta pačios žaliavos, ir didelę dalį jos užsirezervavę spekuliantai dideliame formate, niekada jie nieko iš jos negamins, tiesiog skaičiuojama, kad apie 9 mlrd. dolerių investuota į tą žaliavą. Ir kažkas uždirba pinigų tiesiog spekuliuodami ta žaliava“, – pasakoja J. Razmus.
Gyventojai pasiryžę mokėti
O štai prekybininkai sako, kad bando su gamintojais derėtis dėl geriausių kainų.
„Deramės su tiekėjais, kad tai kuo mažiau atsilieptų pirkėjui, bet turime suprasti, kad klimato kaita ir įvairūs geopolitiniai iššūkiai įgauna realią kainą ir atsiliepia galutiniam vartotojui“, – teigia „MAXIMOS“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Tik panašu, nemažai tautiečių už saldesnį gyvenimą pasiryžę sumokėti ir daugiau:
„Vis tiek taip pat vartosim, valgysim tą šokoladą, kaip valgėm.“
„Nežinau, kaip gyventi be šokolado.“
„Man tai ne bėda, ne kasdienis mano maistas, ir grėsmės tikrai nėra.“
Pasak „MAXIMOS“ atstovės, šokoladinių saldumynų tinklas parduoda vis daugiau. Palyginti su praėjusių metų pirmuojuketvirčiu, šių metų pirmąjį ketvirtį jų pardavimai išaugo 3 procentais. O jei lygintume 2022 ir 2023 m. – net 6 procentais.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
