Lietuvos kariškiai parengė šalies užterštumo minomis žemėlapius, bet jų rodyti viešai neketinama. Baiminamasi, kad, tiksliai įvardijus pavojingas teritorijas, žemės ir miškų savininkai Krašto apsaugos ministeriją užvers ieškiniais, reikalaudami milijonų litų kompensacijų.
Kaip rašo „Valstiečių laikraštis“, pernai J.Vitkaus inžinerijos batalionas parengė du detalius Lietuvos teritorijos užterštumo standartiniais sprogstamaisiais užtaisais žemėlapius, tačiau dėl nesutvarkytos teisinės bazės juos vengiama rodyti viešai.
„Įsivaizduokite, kaip reaguotų miškų ir žemės savininkai, jei tiksliai nurodytume minomis užterštas vietas“, - sakė majoras Julius Gaižauskas. Pasak J.Gaižausko, nė vienas savininkas nenorėtų, kad jo sklypas būtų įvardytas kaip potencialiai pavojingas. Priešingu atveju jį būtų sunku parduoti, o vertė gerokai sumažėtų.
Prieš sudarydamos žemėlapius, Lietuvos savivaldybės Krašto apsaugos ministerijai deklaravo iš viso 222 sprogmenimis užterštas teritorijas, kurių plotas siekia 24 tūkst. ha. Jos buvo sudaromos ir remiantis gyventojų pasakojimais, taip pat išanalizavus Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aršiausių mūšių vietas. Tačiau raudonais taškais nusėtame žemėlapyje matyti ir daugybė baltų vietų.
„Sovietų sąjungos kariškiai išsivežė archyvinę medžiagą, kur tiksliai per Antrąjį pasaulinį karą buvo dislokuoti daliniai, todėl neįmanoma nustatyti, kur liko sviedinių, minų, šaudmenų ir kitos amunicijos slėptuvės“, - sakė J.Gaižauskas.
Majoras J.Gaižauskas akcentavo, kad daugiausia amunicijos užsiliko nuo Antrojo pasaulinio karo (1939-1945 m.), nors nemažai sprogmenų per 60 metų Lietuvos poligonuose paliko ir sovietų kariai. Po nepriklausomybės atgavimo išminuotojai neutralizavo apie 200 tūkst. pavojingų radinių. Per parą jie gauna nuo kelių iki 20 pranešimų apie rastus žemėje sprogmenis.
Neutralizuojant minas, kol kas nenukentėjo nė vienas išminuotojas, bet aukomis yra tapę civiliai gyventojai. 1990-2006 metais žuvo 13 ir buvo sužeisti 6 žmonės.
Detalių žemėlapių viešai vengiama rodyti ir dėl vadinamųjų „juodųjų archeologų“, žemėje ieškančių Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų relikvijų. Tačiau kai kurie jų išminuotojams ir padeda. Pirmąjį ištisą 28 prieštankinių minų lauką 2006 metų rugpjūtį Pravieniškių apylinkėse aptiko būtent „juodasis archeologas“. Apie radinį jis pranešė išminuotojams.
Manoma, kad Lietuvos žemėje yra nuo kelių iki keliolikos milijonų minų, artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos. Specialistai apskaičiavo, kad su turimomis pajėgomis nuo minų išžvalgyti Lietuvą reikėtų kelių šimtų metų.
