Palei sieną su Baltarusija žygiuoja rudasis lokys. Žvėris uostinėja pavasarinį takelį, žvalgosi, ar palei sieną einantis Lietuvos pasieniečių takelis tikrai yra tuščias. Čia yra sienos apsaugos zona, be specialaus leidimo čia niekas negali lankytis.
Rudasis miškų šeimininkas kartas nuo karto įbėga giliau į Lietuvos pusę, tačiau vis grįžta į taką – tarytum tikrintų, ar čia neprabėgo koks prašalaitis, ar niekas neprakirpo sumontuotos tvoros su vadinamąja koncertina.
Pasieniečiai juokauja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos rėmėjų institutas tik neseniai įteisintas, rengiamasi rėmėjų atrankoms ir priėmimui, o jau pasirodė ir pirmasis savanoris. Apie savo žygį pasieniečiams iš anksto nepranešęs lokys patikrino apie tris kilometrus fizinio barjero Dieveniškių kilpoje.
Nukeliavęs nuo Kurmelionių kaimo iki Jankūnų kaimo saviveiklininkas pasieniečių rėmėjas pažeidimų nenustatė, įtariamieji sienos pažeidėjai lokiui nepasipainiojo. Aišku, tai tik juokai. Rudasis lokys – vienas pavojingiausių žvėrių, su kuriuo akis į akį geriau nesusitikti.
Rudieji lokiai – Lietuvoje itin reti, mūsų šalies miškuose jie negyvena – tačiau dabar jau kartas nuo karto užklysta iš Latvijos ir Baltarusijos.
Greičiausiai žvėris kaip tik migravo iš vienos kaimyninės šalies į kitą, ieškojo kelio ir veikiausiai jį rado – šios meškos gerai plaukia, šalčio nebijo ir sieną kirsti gali vandeniu, kur koncertinos nėra.
