„Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose – šildomų sėdynių egzaminas

Šildomos sėdynės ir vairas tampa vienas geriausių vairuotojo draugų vos tik oro temperatūra priartėja prie neigiamų reikšmių. Ir nors daugelis gamintojų šiuos automobilio komforto atributus montuoja jau bazinės įrangos modeliuose, visgi požiūris į „gerą“ šildymą ir būdai, kaip jo siekiama, smarkiai skiriasi. Šias prielaidas patvirtino Lietuvos žurnalistų autoklubo komanda drauge su kolegomis iš VGTU Automobilių inžinerijos katedros, apsiginklavę šilumai jautria (termo) kamera ir vieną ankstyvą lapkričio rytą pasidairę po „Lietuvos metų automobilio 2020“ technikos parką.
Sėdynių šildyme – dvigubi skirtumai
Tyrimui vadovavęs docentas dr. Vidas Žuraulis prisipažino girdėjęs tik apie saugumą, bet ne komfortą reglamentuojančius šios srities standartus, todėl matuojant sėdynių bei vairaračių šildymo efektyvumą buvo kliaujamasi pačių sukurta skirtingų automobilių palyginimo metodika.
„Kadangi viskas vyko lauko, o ne laboratorinėmis sąlygomis, privalėjome suktis maksimaliai greitai. Tai reiškia, kad erdvės tam tikroms paklaidoms buvo, tačiau labiau tikėtina, kad skirtingus rezultatus kur kas labiau lėmė automobilių gamintojų pasirinktų šildymo elementų tipai ir charakteristikos“, – teigė V. Žuraulis.
„Termo egzamino“ metu buvo siekiama užfiksuoti maksimalią sėdynės apatinės dalies temperatūrą po 120 sekundžių ir atlošo temperatūrą po 150 sekundžių nuo tos akimirkos, kai užkuriamas variklis ir sėdynių šildymas įjungiamas maksimaliu galingumu. Turima įranga leido įvertinti ir tai, kaip tolygiai šiluma paskirstoma per visą plotą bei kokia vidutinė matuojamo ploto temperatūra fiksuojama per minėtą laiką.
„Nesinori daryti labai toli siekiančių išvadų, tačiau skirtumai tarp mažiausias ir didžiausias temperatūras pasiekusių automobilių pakankamai ženklūs. Tarkim, „Citroen C5 Aircross“ po dviejų minučių apatinės sėdynės dalies temperatūra buvo pakilusi iki 15,6 laipsnių (atlošo – iki 15,7), greičiausiai į šilumos pageidavimą sureagavę modeliai per tą patį laiką perkopė 27 laipsnių ribą. Didžiausią šilimo dinamiką pademonstravo „Škoda Kamiq“ (atitinkamai 27,2 ir 33,5 laipsniai), „Suzuki Vitara“ (27,7 ir 31 laipsniai), „Honda CR-V“ (27,1 ir 29,3 laipsniai), „Volvo S60“ (26,7 ir 25,4 laipsniai), „Range Rover Evoque“ (28,5 ir 22 laipsniai). Vertinant šildymo tolygumą geriausiai pasirodė „Volvo S60“ ir „Mazda CX-30“. Reikia atkreipti dėmesį, kad intensyvus ir tolygus temperatūros kilimas kai kuriems modeliams galėtų lemti labai aukštą rezultatą, jeigu temperatūros būtų stebimos ilgesnį laiką“, – pastebėjo VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas.