Lietuvoje minėta Pelenų diena atneša permainas – jau laukiama didžiosios pavasario šventės

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nors pavasariu dar nė nekvepia, Birutės rankose – pernykštė verba. Tai yra surištos ir jau sudžiuvusios kadagio ir liaudyje vadinamų kačiukų šakelės:

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Būk akyla – lig Velykų gausi vyrą“ – Užgavėnėse didžiausias dėmesys teko meilei

Paviešintas Mino vaizdo įrašas sprogdina internetą: štai kaip atlikėjas atšventė Užgavėnes

Šiandien Lietuvoje – ypatinga diena: dviguba proga švęsti

„Ji saugo namus nuo perkūnijos, nuo ugnies, nuo blogos akies.“

Pasak Birutės, ši verba, paprastai tariant, jau savo gerą darbą atliko ir keliauja į lauko krosnį. Birutės teigimu verbą buvo galima sudeginti ir Pelenų dienos išvakarėse, Užgavėnių lauže.

Svarbiausia, saujelę pelenų nusinešti į bažnyčią, kad kunigas pašventintų. 

„Namus saugo, tave saugo, saugo visus aplinkui ir primena mums, kad mes būsim dulkės, taip pat kaip ir buvom“, – pasakojo Upytės gyventoja Birutė.

Štai ką apie tai sako žmonės.

„Tai va, ateiname pelenų pasibarstyti.“

„Užbarstys kunigas pelenų ant galvos ir toks pašventinimas bus.“

„Kad dosni ranka palaimintų šiuos pelenus, kuriais kaip atgailos ženklą pasibarstysime galvas.“

Pelenais pasirūpina maldos namai

Šiais laikais, pelenais įprastai pasirūpina maldos namai. Dažniausiai jie ruošiami sudeginus pernykštes verbų šakeles, per Žolinę šventintus augalus.

Pašventintais pelenais per mišias kunigas kiekvienam tikinčiajam pabarsto galvą.

„Pelenų barstymo apeiga, tai yra regimas ženklas, kad prasideda ypatingas laikas dvasios ugdymui. Mums, žmonėms, reikia tų regimų ženklų, tai vat pelenai tokie jie simboliniai pasako tą žmogaus trapumą, laikinumą“, – sakė Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebonas Kęstutis Palepšys.

O tokią trankią muziką, linksmybes ir pilnus pilvus iškart po Užgavėnių teks pamiršti. 

„Pelenų diena, vadinama Pelenė, kada valgyti ir skanauti galima tik tai, kas nuo Užgavėnių tarpudančiuose liko. Jeigu Užgavėnės visiškai ne krikščioniška šventė, tai Pelenų diena jau krikščioniška, bet su liaudiškais papročiais, kuriuose ir liaudiški tikėjimai, kad kadagio šakelę sudeginus, tuos pelenus nunešus į bažnyčią pasišventinus, jie įgyja nepaprastą reikšmę, nepaprastą galią“, – tikino etnologė Aušra Sidorovienė.

Tikintiesiems nuo Pelenų dienos prasideda ypatingas laikotarpis. Štai kaip tai vertina žmonės:

„Prasideda gavėnia, ateis Velykos, džiaugsimės visi, gal taika bus pasaulyje.“

„Mes trupučiuką ramesni, rimtesni.“

„Penktadieniais pasninkas ir šiandien grynas pasninkas.“

„Nesikeikite, atsiprašau, ir panašiai, ir panašiai. Laukt Kristaus prisikėlimo.“

Įprastai tikintieji ramybės ir susikaupimo laikosi iki pat Didžiojo ketvirtadienio prieš Velykas.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.