Šių metų statistika šiurpi – Lietuvoje daugiau gyventojų žūva eismo įvykiuose. Šiais metais avarijose jau žuvo 64 procentais daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Policija taip pat šiemet sučiupo 50 procentų daugiau girtų vairuotojų. Vyriausybė stebi blogėjančią situaciją, bet aiškina, kad išvadas daryti per anksti. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad dėl žūčių keliuose kalčiausi nepagrįstai rizikuojantys vairuotojai.
Tragišką pirmadienio rytą Vilniaus rajone Maišiagaloje avarijos metu žuvo 5 žmonės. „Audi“, kurį vairavo 25-erių metų vyras, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nepasirinko saugaus greičio ir susidūrė su krovininiu „Mercedes Benz“.
„Galbūt šį kartą vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį prie Maišiagalos, tikrai neįvertino savo galimybių, automobilio charakteristikos ir pasielgė labai neatsakingai. Mūsų žiniomis, lenkė visą koloną automobilių, nespėjo sugrįžti į savo eismo juostą ir padarė tą eismo įvykį“, – komentavo Vilniaus kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas.
Žuvo „Audi“ vairuotojas ir keturi kartu važiavę keleiviai: 43-ejų moteris, trys nepilnamečiai. Iš karto žuvo 17-metis paauglys ir 8-metis berniukas. 6-erių metų mergaitė mirė ligoninėje.
Pirminiais duomenimis, kuriuos nuolat tikslina pareigūnai, žuvo mama ir trys jos vaikai, o 25-erių jaunuolis neturėjo teisės vairuoti, ne kartą praeityje už tai baustas.
TV3 žinių šaltinių nepatvirtintais duomenimis, su žuvusia moterimi prieš ketverius metus besipykstantis kitas sugyventinis sostinėje, Šnipiškėse, namie atsuko dujas ir susprogdino pastatą. Porą tada iš griuvėsių ištraukė gelbėtojai. Vaikų namuose nebuvo, moteris ilgai gydėsi ligoninėje.
O tragiškų, mirtimis pasibaigusių eismo įvykių šiais metais daugėja. Kraupi avarija įvyko ir šeštadienį pakaunėje, netoli Ginėnų kaimo. Po dviejų automobilių kaktomušos žuvo trys žmonės.
Iš viso skaičiuojama, kad nuo metų pradžios iki balandžio 17-osios imtinai šiemet eismo įvykių metu žuvo 46 žmonės. Tai yra beveik dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Pavienėse apskrityse statistika skiriasi.
„Statistika tikrai neramina, šiais metais turime dvigubai daugiau eismo įvykiuose žuvusių eismo įvykio dalyvių ir 10 procentų yra išaugę eismo įvykiuose sužeistų asmenų skaičius. Nors tikrai vykdome proaktyvią veiklą, policija, kartu su socialiniais partneriais, su kelių savininkais dideles pastangas deda eismo saugumui gerinti, tačiau akivaizdu, kad ne viskas nuo mūsų priklauso. Didžioji dalis eismo saugumo priklauso nuo pačių eismo dalyvių“, – kalbėjo Kauno kelių policijos vadovas Vigintas Lukošius.
Pasak pareigūnų, didžiausią atsakomybę turi prisiimti vairuotojai.
„Paskutiniai įvykiai susiję su labai skaudžiomis pasekmėmis yra dėl vienos vienintelės priežasties – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą“, – tvirtino V. Lukošius.
„Greičio viršijimas, leistino greičio viršijimas, nesilaikymas atstumo, kalbėjimas telefonu. Be abejo, chuliganiškas vairavimas. Vairavimas esant neblaiviam“, – teigė D. Šalomskas.
Girtų vairuotojų Lietuvoje netrūksta. Vakar vakare apie 8 valandą vakaro Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje, daugiau nei 2 promiles įputęs 38-erių metų „VW Touran“ vairuotojas kelio vingyje nuvažiavo nuo kelio, nuskynė kelio ženklą ir apvirto. Avarijos metu nukentėjo trys automobiliu važiavę žmonės, visi jie ligoninėje.
Policija šiais metais jau spėjo sučiupti daugiau nei du tūkstančius tris šimtus vairuotojų, kurie įpūtė iki pusantros promilės. Tai yra 50 procentų daugiau nei prieš metus. Nors mirčių keliuose daugėja, valdžia išvadų daryti neskuba.
„Vertinu kaip liūdną statistiką, ar tai yra tendencijos, reikia vis dėl to daugiau laiko įvertinti, kiek tai yra momentinis pablogėjimas, o kiek tai yra tendencija. Ne vienas ekspertas komentuodamas tą situaciją aiškiai pasakė, kad didžiausia problema nepagrįstas žmonių rizikavimas kartais bandant nuskubėti keletą minučių kažkur ir neįsivertinus rizikos savo gyvybėms“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasak Premjerės, kai žūsta pėstieji, ar kyla klausimų dėl konkretaus kelio saugumo, valstybė greitai bando spręsti infrastruktūros klausimus. Tačiau esą visų problemų valdžia išspręsti negali.
„Ar labai greitai Lietuva galės visus kelius padaryti tokius kaip Švedijoje, kur stovi tvorelė per vidurį ir neleidžia išvažiuoti į priešpriešinį eismą, matyt, kad labai greitai to padaryti visoje Lietuvoje nepavyks“, – sako I. Šimonytė.
Tiesa, dalis Lietuvos gyventojų norėtų, kad Lietuvoje griežtėtų baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pareigūnai dažniau tikrintų vairuotojus:
„Kai įvyksta tokie eismo įvykiai, kur žūsta žmonės, turėtų būti baudžiama griežtai.“
„Žmogui, jeigu trūksta galvoje, nepridėsi, ir bauda nepridės. <...> Tiktai daugiau kontrolės gal reikėtų.“
„Atimti teises, atimti transporto priemonę, jeigu gali, kad jie suprastų vieną kartą, kad negalima taip elgtis.“
„Gyvenam tokiam amžiuje, kamerų reikia pristatyti ir, kad jas kažkas administruotų. Ant kiekvieno kampo nepastatyti policininko.“
„Radau tris mokslinius tyrimus, kuriais remiantis, išvados yra tokios, kad kuo griežtesnės yra baudos, tuo mažiau yra tų tokių pačių skaudžiausių, mirtinų eismo įvykių. <...> Trūksta edukacijos, trūksta kultūros kelyje“, – tikina „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
„Tiek, kiek reikės sprendimų iš Vyriausybės, ar infrastruktūros, ar kitų taip, bet visą laiką grasinti didesnėmis baudomis žmonėmis, kurie patys turi įsivertinti, kad nėra jokios baudos, kuri yra verta žmogaus gyvybės, tai yra pagrindinis dalykas“, – sako I. Šimonytė.
Nors šių metų pradžioje Lietuvos keliuose žuvo daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu, bendras eismo įvykių skaičius keitėsi mažai – padidėjo 4 procentais.
