Užuot taikstęsi su augančiomis išlaidomis, gyventojai ir verslas masiškai atsigręžia į elektromobilius bei iš tinklo įkraunamus hibridus, o asmeninių krovimo stotelių paklausa per pastarąjį mėnesį išaugo trigubai.
Daugiau automobilių apžvalgų – specialioje „Bandymų trasa“ rubrikoje.
Pirmieji sureagavo hibridų savininkai
„Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas.
Nors tokie populiarūs modeliai kaip „Volkswagen Tiguan“ ar „Škoda Kodiaq“ vien elektros energija gali įveikti beveik 100 kilometrų atstumą, anksčiau vairuotojai šią funkciją naudodavo retai.
„Kitiems degalų kainų krizė buvo paskutinis lašas, privertęs net užsisakyti elektromobilį. Dažniausiai tai smulkių ar vidutinių įmonių savininkai, kurie pinigų turi, bet jais nesišvaisto.
Mintis pereiti prie elektrinio modelio kirbėjo daugeliui, bet išeiti iš komforto zonos žmonės pasijaučia priversti tik dabar“, – sako I. Petrikonis.
Skaičiai diktuoja sprendimus
Pagrindinis motyvas, skatinantis keisti transporto priemonę, yra tiesioginė finansinė nauda. Vertinant dabartines kainas, kai litras dyzelino kainuoja apie 2,10 euro, šimtui kilometrų vidutinės klasės automobilis sudegina degalų už daugiau nei 12 eurų.
Tuo tarpu elektromobilis tam pačiam atstumui reikalauja apie 18 kilovatvalandžių (kWh) energijos. Net ir atsiskaitant pagal standartinį 0,22 euro už kWh tarifą, šimto kilometrų kelionė elektra atsieina mažiau nei keturis eurus.
Vairuotojams, išnaudojantiems naktinius tarifus ar asmeninių saulės elektrinių sugeneruotą energiją, šios išlaidos sumažėja dar labiau ir leidžia keliauti beveik nemokamai.
Suskaičiavus priežiūros išlaidas, skirtumas dar labiau padidėja. Nors pirmuosius kelerius metus tiek elektromobiliai, tiek vidaus degimo varikliais varomi automobiliai kainuoja apie 300–400 eurų per metus, įprastų automobilių priežiūros sąnaudos, pasibaigus garantiniam laikotarpiui, pradeda sparčiai augti, o elektromobilių priežiūros kaina paprastai išlieka gana stabili.
Elektros kaina išlieka stabili
Skirtingai nei naftos rinka, kuri yra itin jautri globaliems konfliktams ir laivybos krizėms, elektros kaina Lietuvoje išlieka stabilesnė.
Tai lemia ir augantys vietinės gamybos pajėgumai – praėjusiais, 2025 metais, atsinaujinančių išteklių elektrinės šalyje sugeneravo 68 procentus visos vietinės energijos ir padengė pusę Lietuvos poreikio.
Pavyzdžiui, uždarius Hormuzo sąsiaurį, degalų kainos kilo kone akimirksniu, o elektros kaina „Nord Pool“ biržoje tuo pačiu metu netgi krito.
Elektromobilių krovimo infrastruktūrą diegiančios bendrovės „Evioni“ vadovo Igno Petrikonio teigimu, vartotojai vis labiau vertina šį stabilumą. Rinkoje fiksuojama tendencija, kad pirkėjai dažniau investuoja į išmaniąsias, su saulės elektrinėmis integruojamas stoteles. Nors pradinė tokios įrangos kaina yra aukštesnė, ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia visiškai izoliuoti asmeninį biudžetą nuo degalinių kainų svyravimų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
