Noras kuo greičiau tapti vakariečiais dažnai prasilenkia su sveika nuovoka. Kai kuriuose šalies universitetuose lietuviai profesoriai tokiems pat lietuviams studentams paskaitas skaito angliškai, o garbūs mokslininkai jau senokai neberašo disertacijų gimtąja kalba.
Tokį reiškinį valstybinės kalbos žinovai ir kalbininkai vertina skeptiškai. Gimtosios kalbos specialistų teigimu, tautiečiai visiškai pasidavė iš Vakarų plūstančioms madoms ir tendencijoms. Tai esą galima pastebėti didmiesčių gatvėse, kuriose mirga parduotuvių ir barų iškabos su angliškais užrašais.
Pedagogai pastebi, kad ir moksleivių nebereikia raginti mokytis šios užsienio kalbos. Pirmuosius angliškus žodžius vaikai ištaria dar lankydami pradines klases, o laisvai susišneka sulaukę 12-15 metų. Šį faktą mokytojai vertina teigiamai, tačiau jiems rūpestį kelia tai, kad moksleiviai ir studentai visiškai nebemoka rusų kalbos, kuria yra išleista daug mokomosios literatūros.
Mokytojams ir universitetų dėstytojams nerimą kelia dar vienas reiškinys - šalies jaunimas vis dažniau savo mintis reiškia angliškai, pavyzdžiui, pusryčius Lietuvoje tapo populiaru vadinti "morning cafe", pramoginius vakarėlius - "party" ir pan.
"Dramatizuoti situacijos nereikėtų, tačiau nesmagu, kad lietuvių kalba tampa vadinamąja virtuvės kalba, o dar liūdniau, kad Lietuvos mokslo pasaulyje ji tapo svetima", - sako Valstybinės kalbos komisijos narys profesorius kalbininkas Antanas Pakerys.
Kalbininkai - tarsi don kichotai
"Pradeda atrodyti, kad kovojame su vėjo malūnais. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek kilometrų įveikėme vaikščiodami miesto gatvėmis ir bandydami gražiuoju susitarti su verslininkais, kurie savo parduotuves, barus ir viešbučius "puošia" angliškais pavadinimais. Tų iškabų vis tiek nemažėja", - rankomis skėsčioja Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinės kalbos specialistas Jonas Kantautas.
Kalbininkas rodė šūsnis dokumentų, kuriuose - sukaupta medžiaga apie uostamiesčio firmas ir įstaigas, pažeidinėjančias valstybinės kalbos įstatymą.
J. Kantauto teigimu, nubausti pažeidėjų beveik neįmanoma, nes šie randa išeičių, kaip apeiti įstatymą.
Savo barus, viešbučius ir parduotuves pavadinę angliškai, verslininkai pavadinimus užpatentuoja kaip prekinį ženklą, o tai daryti įstatymai leidžia.
Valstybinės kalbos inspektoriams bendrovių savininkai aiškina, kad angliškai pavadinę savo įstaigas jie sulaukia daugiau mokių klientų, paprastai - užsieniečių. Kitas argumentas - užsienio kalba skambanti solidžiau ir gražiau. Pavyzdžiui, manikiūro salonus įsigudrinta pavadinti "nailbarais", kavines ir barus - "pabais".
Neranda kompromisų
Kalbininkas J. Kantautas prisimena ne vieną atvejį, kuomet verslininkais taip ir nepavyksta rasti kompromiso.
Per gerą dešimtmetį verslininkai taip suįžūlėjo, kad dėl jų savivalės neapsikentę kalbos inspektoriai inicijavo valstybinės kalbos įstatymo pataisas.
Praėjusiais metais Seimas patvirtino naują tvarką ir nuo šiol firmų vadovai šalia angliškai užrašytos paslaugos ar įstaigos pavadinimo privalo įrašyti ir lietuvišką žodį.
Lietuviai skundžia užsieniečius
Per 14 Nepriklausomybės metų kalbininkai atliko savotišką kryžiaus žygį, kuomet, patvirtinus valstybinės kalbos įstatymą, teko diegti lietuviškos raštvedybos pagrindus, mokyti rusakalbius kalbėti ir rašyti lietuviškai.
Tačiau dabar kalbos inspektoriai skėsčioja rankomis, nes nesupranta, kodėl Lietuvoje buvo patvirtinta tvarka, leidžianti į šalį atvykstantiems ir apsigyvenantiems užsieniečiams nesimokyti valstybinės kalbos.
Į J. Kantautą neseniai kreipėsi vienos uostamiesčio bendrovės darbuotojai, kuriuos piktina jų darbdavys užsienietis, su pavaldiniais bendraujantis tik angliškai.
Valstybinės kalbos inspektoriaus teigimu, jis neturintis teisės kaip nors sudrausminti ar nubausti bendrovės direktorių, nes šis turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
"Su tokiu leidimu šalyje galima gyventi keliolika ar keliasdešimt metų, ir niekas negali reikalauti iš tokio asmens valstybinės kalbos žinojimo. O juk buvo galima ruošiant įstatymą numatyti, kad čia pragyvenus, tarkim, 10 metų, būtina laikyti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą", - svarstė kalbos inspektorius.
Okupuoja angliški terminai
Valstybinės kalbos komisijos narys Antanas Pakerys lietuvių pastangas išmokti anglų kalbą ir ją dažnai vartoti vadina sveikintinu reiškiniu. Tačiau jis sutinka, kad dažnai tautiečių pastangos prasilenkia su sveika nuovoka.
Jis sako žinąs, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose lietuviai profesoriai lietuviams studentams paskaitas skaito angliškai - neva tokiu būdu jaunimas yra ruošiamas Vakarų rinkai.
Lietuvių kalba beveik išnyko mokslo pasaulyje. Šalies mokslininkai savo darbus publikuoja tik užsienio kalbomis, nes tik tokiu būdu apie pasiekimus galima informuoti pasaulį.
"Niekur neįmanoma rasti literatūros lietuvių kalba apie naujausius mūsų mokslininkų pasiekimus fizikos, chemijos, biochemijos srityse. Nesuklysiu sakydamas, kad šiuose sluoksniuose gimtoji kalba tampa antrąją po anglų", - piktinosi profesorius A. Pakerys.
Kalbininkas įsitikinęs, kad visame pasaulyje pripažįstama anglų kalba į tautiečių gyvenimą skverbiasi nepastebimai, bet intensyviai. Šios užsienio kalbos terminai mus pasiekia internetu, per televiziją ir, žinoma, per atsivėrusias sienas į Vakarų pasaulį.
Pataikauja iš kvailumo
Lietuviai nesuka galvų versdami angliškus žodžius į lietuvių kalbą. Paprastai prie angliškų žodžių yra prilipdomos galūnės, todėl kalbininkai vos spėja leisti knygas, kuriose mokoma, kaip teisingai reikėtų versti Vakarų kalbų žodžius.
Mažai kas tas knygeles skaito, sakė profesorius, bet tame jis problemos neįžvelgia, nes nemano, kad vakarietiški terminai galintys kaip nors pakenkti lietuvių kalbai.
Valstybinės kalbos specialistas J. Kantautas visame šiame reikale įžvelgia, kaip pats sako, esminį lietuvių tautos bruožą: "Pataikavimas užsieniečiams, kuomet lietuviai visomis išgalėmis stengiasi su jais bendrauti jų kalbomis man atrodo mažų mažiausiai kvailas. Atkreipkite dėmesį, kad net su keliolika metų Lietuvoje gyvenančiais svetimšaliais, turėjusiais galybę laiko pramokti lietuviškai, mes bandome bendrauti jų kalba. Lietuvis - žmogus be tautos. Mūsų šalis ilgą laiką buvo kryžkelė svieto perėjūnams: rusams, prancūzams, vokiečiams. Panašu, kad ir dabar dar tebestovime toje kryžkelėje".
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
