"Žymiai padidėjo galvos skausmas, jo neįmanoma išmatuoti jokiais pinigais. Žiūrint į trumpalaikę naudą - auga pelnas, bet jis sparčiai nuvertėja. Be to, reikalingos didesnės apyvartinės lėšos. Jei nėra savų - reikia skolintis, o skolinimasis brangsta", - padėtį aiškina Valdemaras Valkiūnas, didmeninės maisto produktų prekybos bendrovės "Voldemars" vadovas ir savininkas.
Pono Valkiūno teigimu, prekybininkai priversti kelti kainas, nes kol sugrįžta lėšos už parduotas prekes, pinigai dėl infliacijos jau būna praradę dalį savo vertės.
"Priklauso nuo kiekvieno verslininko vaizduotės ir analizės. Vienas gali 3% antkainį pridėti, kitas - 13%. Jei neprisidės - turės nuostolio. Jei verslininkas situacijos taip nevertina - apgaudinėja save", - sako p. Valkiūnas. Anot jo, labiausiai kaistančios ekonomikos padarinius prekybininkai gali pajusti prasidėjus šildymo sezonui.
"Tada ir pamatysime, kiek vertas kaitimas, nes kainos kyla, o pensijos ar valstybininkų algos - beveik ne, jie kainų kilimą turėtų pajusti pirmiausia", - aiškina p. Valkiūnas.
VZ.LT jau rašė, kad Latvijoje iki metų pabaigos prognozuojamas 20-50% dydžio maisto kainų šuolis.
"Mes savo planų Latvijoje nekeičiame, nors pardavimai kai kurių NT vystytojų Latvijoje sumažėjo per pusę, o kai kur ir 70%. Viską lemia bankų politika - paskolos dabar išduodamos tik pagal oficialias pajamas, patvirtintas mokesčių inspekcijos", - VZ.LT sako Aidas Šuopys, nekilnojamo turto vystymo bendrovės "Ranga IV" įmonės Latvijoje vadovas. Anot jo, pasikeitus bankų politikai NT rinka, buvusi viena perkaitimo variklių, rimsta.
"Labai sveikinu Latvijos vyriausybės žingsnį sugriežtinti paskolų išdavimą. Anksčiau bankai skolindavo vos ne pagal kliento lūkesčius - žmonės turėjo po 5-8 butus, atrodė - arba milijonierius, arba neadekvačiai mąsto. Tačiau bankai jau gerokai sumažino skolinimą ir NT vystytojams", - sako p. Šuopys. Anot jo, toks ekonomikos kaitimas pelnus pakoreguos greitą naudą planavusiems verslininkams.
"Mūsų investicijos ilgalaikės, todėl planų tokios krizės neturėtų koreguoti", - sako p. Šuopys.
"Maždaug per metus turėtų paaiškėti, ar perkaitimo valdymo priemonės - veiksmingos. Jei prekės ženklas atpažįstamas ir gerai žinomas - verslininkas iš rinkos nesitrauks, jei nieko vertas - galima galvoti ir apie pasitraukimą", - aiškina Mindaugas Vaičiulis, banko "DnB NORD investicijų valdymo" generalinis direktorius.
"Ką dabar galėtų padaryti verslininkai - tai užsitikrinti finansavimą - ir paskolas imti ilgesniam laikotarpiui", - teigia p. Vaičiulis.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį lietuvių investicijos Latvijoje siekė 1,316 mlrd. Lt., čia dirbo 118 investuotojų - tai didžiausios lietuvių tiesioginės investicijos užsienio valstybėje.
