REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienį iš socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio lūpų nuskambėjusį teiginį, kad ateityje privačiam verslui galės būti nustatytos kvotos, įpareigojančios įdarbinti tam tikrą neįgalių asmenų kiekį, darbdavių atstovai vadina neįsivaizduojamu dalyku demokratinėje valstybėje, akibrokštu. Savo ruožtu neįgaliųjų bendruomenei bei profesoriui Romui Lazutkai ministro mintis atrodo logiška ir sveikintina – jie pirštu beda į kitas Europos šalis, kuriose tokia praktika pasiteisino.

Pirmadienį iš socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio lūpų nuskambėjusį teiginį, kad ateityje privačiam verslui galės būti nustatytos kvotos, įpareigojančios įdarbinti tam tikrą neįgalių asmenų kiekį, darbdavių atstovai vadina neįsivaizduojamu dalyku demokratinėje valstybėje, akibrokštu. Savo ruožtu neįgaliųjų bendruomenei bei profesoriui Romui Lazutkai ministro mintis atrodo logiška ir sveikintina – jie pirštu beda į kitas Europos šalis, kuriose tokia praktika pasiteisino.

REKLAMA

Kaip tv3.lt teigė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, apie neįgaliųjų įdarbinimo kvotas privačiajame sektoriuje L.Kukuraitis užsiminė norėdamas inicijuoti diskusiją Lietuvoje, nes Vakarų Europos šalyse ši praktika yra gana paplitusi.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiau nei 20 darbuotojų turinti įmonė įpareigota, kad ne mažiau nei 6 proc. jos darbuotojų būtų neįgalieji. Iš tiesų mes nesame įsitikinę, kiek verslas pozityviai priims šią idėją, todėl norėtume padiskutuoti, pasitarti. Šiuo metu šis pasiūlymas nėra teikiamas nei Seimo narių, nei Vyriausybės. Bet jeigu verslo organizacijos, asociacijos norėtų prisidėti prie neįgaliųjų integracijos į darbo rinką, tai kvotos galėtų būti viena iš priemonių“, – aiškino E. Samoškaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Ministro patarėja priminė, kad demokratinės Vakarų šalys, norėdamos pagerinti tam tikros grupės padėtį, kartais imasi pozityviosios diskriminacijos: pavyzdžiui, universitetuose nustato mažiausią priimamų moterų studenčių kiekį ir panašiai.

REKLAMA

Skubėjimas idėją sugadins?

E. Samoškaitei antrina ir ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Jo teigimu, kvotos neįgaliems darbuotojams jau kurį laiką yra taikomos skirtingose Vakarų Europos šalyse. Tiesa, ten būna numatomos ir išimtys tiems verslininkams, kurie dėl skirtingų priežasčių neįgaliojo įdarbinti negali.

„Tokiu atveju galima išsipirkti iš tokios prievolės sumokėjus tam tikrą mokestį. Kai kas gali pasakyti, jog tai kišimasis į privatų verslą, o valstybė tokios teisės neturi, tačiau iš tiesų tokią teisę valstybė turi.

REKLAMA
REKLAMA

O ką daryti su tuo šimtu tūkstančių neįgalių žmonių Lietuvoje? Juk, pavyzdžiui, jeigu žmogus neturi kojų, tai nereiškia, kad jis negali dirbti prie kompiuterio“, - teigė R. Lazutka.

Jis primina, jog verslininkai jau ir dabar savo pinigais finansuoja įvairias valstybės programas, tarp jų ir susijusias su neįgaliųjų įdarbinimu. Tam šiuo metu panaudojamos iš pelno mokesčio surinktos lėšos.

Vis dėlto, tai, kad L. Kukuraitis apie galimas kvotas paskelbė nekonkretizuodamas šio pasiūlymo, ekonomistui nepasirodė gera idėja.

„Dabar tas paskelbimas nėra geras dalykas, nes gali nuteikti prieš, kol dar nėra pateikta konkrečių detalių. Darbdaviai gali sukilti ir sakyti, kad dar betrūko, jog valdžia nurodinės, ką priimti į darbą. Bet jeigu matytume pasiūlymo sąlygas, darbdaviams būtų aiškiau. Reikia gerai apgalvoti ir tada pristatyti idėją, neiššaukiant priešiškumo. Jeigu išmetamas vienas sakinys, žmonės jį priima labai tiesmukai ir taip idėją galima sugadinti“, - įsitikinęs R. Lazutka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teigiamai L. Kukuraičio viziją apie neįgalių darbuotojų kvotas vertina Lietuvos neįgaliųjų draugijai vadovaujanti Jevgenija Ivančenko. Ji įsitikinusi, kad pozityvioji diskriminacija taptų postūmiu keisti požiūrį į tokius darbuotojus ir judėti į priekį.

„Tai nėra naujovė, o daugelyje šalių veikianti sistema. Valstybė suinteresuota, kad neįgalūs žmonės nebūtų verslo išlaikytiniai, bet verslas pakeistų požiūrį į juos. Taigi, tokių kvota nauda būtų abipusė“, – mano J. Ivančenko.

Vadina akibrokštu

Vis dėlto, panašu, kad kvotų šalininkų argumentai kai kurių darbdavių atstovų visiškai neįtikina.

„Tai, ką dabar girdžiu iš ministro yra visiškai nesuprantama, kadangi į iššūkį įdarbinant neįgaliuosius Seime žiūrima visiškai kitaip. Man tai buvo akibrokštas ir dabar galvoju, kodėl ministras taip kalbėjo. Matyt, tai buvo ekspromtas ir jis pernelyg nesigilino“, – svarstė Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

REKLAMA

Darbdavių atstovo manymu, valstybė turėtų remti verslininkus, kurie įdarbina neįgaliuosius, bet jokiu būdu neversti to daryti.

„Įsivaizduokite, kad valstybė pasakys: turite įdarbinti kažkokį procentą tų, kurie neturi išsilavinimo, negali judėti, nemato, negirdi. Apie ką mes kalbame, apie kokio lygio neįgaliuosius?

Aš pats Olandijoje esu lankęsis socialinėse įmonėse, bet ten yra valstybės dėmesys ir pagalba, niekas nesako, jog turi būti įdarbinta tiek ir tiek žmonių, tai neįsivaizduojama demokratinėje valstybėje“, – kritikos kvotų idėjai negailėjo D. Arlauskas.

Nedirba du trečdaliai

Šį pirmadienį Seimas jau pradėjo pasiūlymo, pagal kurį būtų nustatomos neįgaliųjų darbo vietų kvotos viešajame sektoriuje, svarstymą. Jeigu pasiūlymui bus pritarta, ne mažiau 50 darbuotojų turinčiose biudžetinėse įstaigose neįgalieji turėtų sudaryti 5 proc. visos darbo jėgos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu yra 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Iš jų dirba vos mažiau nei trečdalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų