Europos Sąjungai pirmininkauti besirengianti Lietuva kai kuriais klausimais lygiuojasi į Iraną arba Šiaurės Korėją. Lietuvoje rengiamasi įvesti interneto cenzūrą, - mano Vilma Misiukonienė, asociacijos „INFOBALT” Europos Sąjungos reikalų ir Intelektinės nuosavybės vadovė.
Taip ji vertina abejotinos vertės Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuris dabar svarstomas Seime. Kaip jau rašė balsas.lt, Lietuvos politikai ketina reglamentuoti azartinius lošimus internete, kurie dabar vyksta praktiškai, nors teoriškai nenumatyti. Tam galvojama riboti ir prieigas prie tam tikrų užsienyje registruotų lošimų svetainių.
Tai, anot V. Misiukonienės, žingsnis link interneto cenzūros. „Nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad šiose pataisose kalbama tik apie nuotolinių Azartinių lošimų ribojimą, tačiau jose aiškiai kalbama apie taikytinas ryšio blokavimo priemones.
Atsiribojant nuo šios diskusijos dalyvių ir jų skirtingų interesų (interneto paslaugų tiekėjai patys lošimų versle nedalyvauja ir atlieka tik tarpininko vaidmenį), mes norime pastebėti, kad bet koks interneto filtravimas ar blokavimas nėra tiesiog trivialus veiksmas. Tai pirmiausia reiškia prievolinę intervenciją į internetinę erdvę bei jos turinio cenzūrą. Tai yra visa grandinė veiksmų, reiškiančių interneto valdymą, kuris gali sukelti itin rimtas teisines pasekmes - atverti prieigas prie asmens veiksmų ir duomenų internete stebėjimo bei rinkimo, neišvengiant blokavimo, taip pat ir teisėtos informacijos (aukšta klaidų tikimybė) atžvilgiu.
Informacines technologijas išmanantys žmonės puikiai žino, kad nėra blokavimo priemonių išskirtinai lošimų svetainėms, kurių nebūtų galima pritaikyti kitiems informacijos kanalams. Trumpai sakant, azartinių lošimų internete kanalų blokavimas praktiškai neįmanomas be kitokios žmonių veiklos internete sekimo. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kokiu pagrindu sukuriamas precedentas - jis vėliau galėtų būti lengvai taikomas ir kitose srityse. Jau nekalbant apie tai, kad tokių blokavimo priemonių įdiegimas kainuotų labai brangiai, jas pakankamai lengvai galima apeiti, ir visa tai būtų apmokama iš valstybės biudžeto. Iš tikrųjų, blokavimo priemonių įdiegimas reikštų, kad Lietuvos gyventojų laukia veiklos internete sekimas, gaunamos informacijos kontroliavimas, informacijos srautų internete ribojimas - informacijos, kurią vartotojai gali gauti, cenzūravimas.
Praėjusiais metais vykusioje Pasaulinėje interneto valdymo konferencijoje viso pasaulio Vyriausybės diskutavo įvairiais interneto valdymo aspektais. Būtina prisiminti, kad ir Lietuva, ir Europos Sąjunga šiame renginyje nepritarė tokių valstybių kaip Kinija ar Rusija siekiui įvesti internetinių srautų filtravimą ir turinio cenzūrą“, - sako V. Misiukonienė.
Advokatas Kęstutis Kvainauskas primena, kad šiuo metu Europos Komisijos (EK) Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas (Directorate General Internal Markets and Services) tiria, ar dabar galiojantis Lietuvos Azartinių lošimų įstatymas ir vykdoma lošimų rinkos reguliavimo praktika neproteguoja Lietuvos lošimų organizatorių ir kartu nediskriminuoja kitų Europos Sąjungos šalių-narių bendrovių, kurios vykdo analogišką veiklą. O juk dabar galiojančiame įstatyme nenumatytos tokios drastiškos priemonės, kaip interneto svetainių blokavimas.
„Tikėtina, kad EK, išgirdusi naujas Lietuvos įstatymų leidėjų iniciatyvas, tikrai jų nepaglostys. Tad ar nebūtų išmintinga pradžioje išsiaiškinti su EK dėl dabar galiojančio įstatymo atitikimo Europos Sąjungos teisei, o tik po to svarstyti naują įstatymą, numatantį dar griežtesnius apribojimus ES bendrovėms? Nelogiška versti Lietuvos interneto paslaugų teikėjus dabar investuoti į milijonus kainuojančią interneto blokavimo įrangą, kurios po to nebus galima naudoti pagal planuotą paskirtį dėl to, jog gali būti pasakyta, kad tokie veiksmai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Lygia taip pat nelogiška versti Lietuvos interneto paslaugų teikėjų akcininkus investuoti interneto blokavimo įrangą tam, kad apsaugoti kito privataus verslo – lošimų organizatorių interesus, apribojant kitų ES bendrovių galimybes konkuruoti su Lietuvos lošimų organizatoriais“, - sako K. Kvainauskas.
