Pernai ES iš Rusijos importavo 45 proc. gamtinių dujų, 44 proc. akmens anglių, 25 proc. žaliavinės naftos.
PIE ataskaitos bendraautorė Magdalena Mai pabrėžė, kad „atsisakyti žaliavų iš Rusijos ne tik galima, bet ir būtina“.
„Esame pajėgūs užsitikrinti nepertraukiamą apsirūpinimą energijos ištekliais, o trumpuoju laikotarpiu turime atsižvelgti į stebimą kainų šuolį, nepriklausomai nuo to, ar bus įvestas embargas, ar ne. Jau esame įtraukti į šį karą, tiesą sakant, dar praėjusiais metais buvo galima taip teigti. Tuo metu, pernai rudenį Rusijos veiksmai dujų rinkoje rodė, kad ji ruošiasi karinei agresijai. ES, o ypač Lenkija, gali išsiversti be Rusijos žaliavų“, – pabrėžė ekspertė.
M. Mai pridūrė, kad ilgalaikėje perspektyvoje iškastinio kuro iš Rusijos atsisakymas atitinka ES klimato politikos tikslus.
PIE pažymi, kad ES galėtų ne tik diversifikuoti žaliavų šaltinius, bet ir sumažinti energijos poreikį keisdama vartotojų elgseną. Vienas paprasčiausių jų veiksmų – šildymo sezono metu patalpų temperatūrą sumažinti 1 laipsniu, o vasarą oro kondicionavimo temperatūrą – 2 laipsniais, taip sumenkinant elektros energijos suvartojimą piko valandomis.
