• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Latvijos parlamentas sekmadienį atleido Kovos su korupcija biuro (KKB) vadovą, taip padėdamas tašką šio pareigūno ir centro dešiniųjų vyriausybės kovoje.

REKLAMA
REKLAMA

52 iš šimto įstatymų leidėjų per slaptą balsavimą balsavo už Aleksejaus Loskutovo, kuris KKB vadovavo nuo 2004 metų, atleidimą. 40 parlamentarų jo atleidimui nepritarė. Vienas balsalapis buvo pripažintas negaliojančiu.

REKLAMA

Pats A.Loskutovas per balsavimą Seime dėl jo atleidimo buvo nusiteikęs nelabai optimistiškai. "Atsižvelgiant į valdančiosios koalicijos požiūrį, optimizmui pagrindo nėra", - sakė jis agentūrai BNS.

Šimtai A.Loskutovo šalininkų buvo susirinkę prie Seimo pastato protestuoti prieš jo atleidimą, kurio buvo tikimasi po atitinkamos vyriausybės komisijos rekomendacijos.

REKLAMA
REKLAMA

Po balsavimo rezultatų paskelbimo maždaug 200 protestuotojų pareikalavo paleisti parlamentą ir užginčyti A.Loskutovo atleidimą.

Po balsavimo pasikalbėti su susirinkusiaisiais išėjo Piliečių sąjungos lyderė Sandra Kalnietė. Ji paragino visus rugpjūčio 2 dieną dalyvauti referendume dėl Latvijos konstitucijos pataisų, numatančių suteikti liaudžiai teisę siūlyti paleisti Seimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausimą dėl A.Loskutovo atleidimo Seimas įtraukė į plenarinio posėdžio darbotvarkę sekmadienį, remdamasis 10-ies valdančiosios koalicijos deputatų pareiškimu.

A.Loskutovo atleidimui iš KKB viršininko pareigų vyriausybė ir Seimo juridinė komisija pritarė remdamosi specialiai sudarytos komisijos išvada.

Vyriausybės posėdyje A.Loskutovo atleidimui prieštaravo tik ministras ypatingiems pavedimams ES lėšų panaudojimo klausimais, partijos "Tėvynei ir Laisvei" narys Normundas Bruoksas, o Seimo juridinė komisija dėl to, kad opozicijos atstovai, protestuodami prieš skubotą klausimo dėl A.Loskutovo atleidimo nagrinėjimą, birželio 20 dieną išėjo iš jos posėdžio, priėmė nutarimo projektą dėl jo atleidimo tik iš antrojo karto.

REKLAMA

Vyriausybės komisija, kuri buvo įsteigta pernai, po to, kai du KKB darbuotojai buvo apkaltinti biuro lėšų grobstymu, įvertinti, ar A.Loskutovas atitinka užimamas pareigas, neseniai padarė išvadą, kad jis reikiamai neįvertino per Valstybės kontrolės patikrinimą pernai nustatytų trūkumų ir susijusių su KKB slaptumo užtikrinimo skyriumi rizikų.

REKLAMA

Be to, A.Loskutovas neužtikrino nuodugnios ir efektyvios vidaus kontrolės, kaip vyksta paimtų per baudžiamuosius procesus piniginių lėšų apskaita, apyvarta ir kaip jos saugomos.

Pažeidimu buvo pripažinta ir ta aplinkybė, kad KKB nesukurta vidaus kontrolės sistema.

A.Loskutovas su vyriausybe kovojo beveik metus. Pernai rugsėjį tuometinis premjeras Aigaras Kalvytis jo įgaliojimus sustabdė dėl įtariamų trūkumų KKB.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Toks žingsnis buvo žengtas po kelis mėnesius trukusio viešo šių dviejų vyrų varžymosi.

Valdančiosios Liaudies partijos lyderis A.Kalvytis griežtai kritikavo KKB ir sakė, kad jis pernelyg trokšta viešumo.

A.Loskutovas savo ruožtu pareiškė, kad A.Kalvyčiui kažkas iš jo aplinkos kiša klaidingą informaciją apie biurą.

Tada, spalio mėnesį, A.Kalvytis visiškai atleido A.Loskutovą.

Kritikai teigia, jog tas atleidimas pademonstravo, kad A.Kalvyčiui trūko pagarbos įstatymo valdžiai, nes jis viršijo savo įgaliojimus priimti į darbą ir atleisti pareigūnus.

REKLAMA

Latvijos vyriausiasis prokuroras nurodė A.Kalvyčiui atšaukti atleidimą, nes tik parlamentas gali skirti ar atleisti Kovos su korupcija biuro vadovą.

Iš pradžių atsisakęs nusileisti, A.Kalvytis galiausiai buvo priverstas grąžinti A.Loskutovą į darbą.

A.Kalvyčio metodai išprovokavo protestus, kuriuos dalyvavo tūkstančiai žmonių. Tai buvo didžiausios demonstracijos nuo pat to laiko, kai Latvija siekė atgauti nepriklausomybę.

REKLAMA

Intensyvėjant visuomenės kritikai ir pasitraukus keliems vyriausybės nariams, A.Kalvytis gruodį galiausiai atsistatydino užleisdamas vietą dabartiniam premjerui, politikos veteranui Ivarui Guodmaniui, kuris vyriausybei vadovavo ir 1990-1993 metais.

KKB buvo įsteigtas 2002-aisiais, dveji metai prieš tai, kai Latvija įstojo į Europos Sąjungą (ES).

Kova su korupcija buvo vienas kriterijų, kuriais Briuselis naudojosi vertindamas būsimų ES narių pasirengimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų