Manoma, kad "Lietuvos avialinijų" lėktuvas SAAB 2000 Palangos oro uoste antradienį avariniu būdu nusileido dėl rimto gedimo, tačiau priežastys dar tikslinamos.Palangos oro uosto, kurio darbą vakar buvo apsunkinęs tirštas rūkas, direktorius Leonas Kvietkauskas šio įvykio nelinkęs sureikšminti: "Technika yra technika ir tokių incidentų įvyksta kasmet. Nė vienas oro uostas nėra išvengęs tokių dalykų. Tiesiog šiemet toks atvejis - pirmasis".
Tačiau L. Kvietkauskas pripažino, kad kitais atvejais gedimai būdavo pašalinami gana greitai, o kadangi vakar sugedęs lėktuvas dar tebestovėjo Palangos oro uoste, tai leido manyti, kad šį sykį gedimas buvo labai rimtas.
Už skrydžių saugą atsakingos Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas taip pat tvirtino, kad tai rimtas incidentas ir priminė, kad tas pats lėktuvas panašų gedimą patyrė praėjusių metų vasario 13 d.
Aviakompanijos "Lietuvos avialinijos" (LAL) atstovai vakar gedimo priežasčių dar nekomentavo.
Sugedo virš jūros
Kaip "Vakarų ekspresas" vakar jau pranešė, incidentas įvyko antradienį ryte. Tačiau tai nuo visuomenės buvo bandyta nuslėpti.
7 valandą pakilęs iš Vilniaus tarptautinio oro uosto, lėktuvas po maždaug 1 val. 40 min. trukmės skrydžio turėjo nusileisti Kopenhagoje, tačiau pilotams pastebėjus techninį gedimą, 8.10 val. orlaivis nusileido Palangoje.
Apie gedimą Palangos oro uosto administracija sužinojo 7.30 val. Šis oro uostas buvo pasirinktas todėl, kad buvo arčiausiai. Užfiksavus gedimą, orlaivis buvo ką tik praskridęs Palangą ir jau skrido virš jūros.
Pasak A. Šumsko, lėktuvo įgula apie incidentą sužinojo, kai apsaugos sistemos parodė, jog kilo problemų variklyje. Aptikusi tokį gedimą apsaugos sistema automatiškai išjungia variklį, kad būtų išvengta didesnės nelaimės.
Šio tipo dvimotoriai turbosraigtiniai lėktuvai gali skristi ir tūpti su vienu varikliu. Tačiau veikiant tik vienam varikliui, įgula nebegali tęsti kelionės ir privalo nutupdyti lėktuvą artimiausiame oro uoste.
"Pastebėję gedimą, kuris gali pakenkti skrydžio saugai, pilotai visada imasi būtinų veiksmų galimai rizikai sumažinti", - sakė LAL Kokybės valdymo grupės vadovas pilotas instruktorius Vilmantas Vaclovas Mažonas.
Keleiviai nepanikavo
"Iki tol, kol lėktuvas nusileido, buvo paruoštos mūsų avarinės tarnybos. Geros oro sąlygos leido lėktuvui normaliai nusileisti, jokių problemų nekilo. Lėktuvo keleiviai nepanikavo nei sužinoję apie tai, kad teks nusileisti, nei išlipę iš lėktuvo. Niekam neprireikė medikų pagalbos", - pasakojo L. Kvietkauskas.
Lėktuvu į Kopenhagą skrido 13 keleivių ir 4 įgulos nariai. Po incidento dalis keleivių grįžo į Vilnių, kiti antrinės LAL bendrovės "Aviakompanija Lietuva" lėktuvu iš Palangos išskrido į Malmę (Švedija) ir iš ten pasiekė Danijos sostinę.
Pasikliovė savo tarnybomis
Direktorius, be kita ko, akcentavo, kad įvertinus situaciją, buvo nuspręsta nekviesti priešgaisrinės tarnybos gelbėtojų iš Palangos. Nutarta, jog užteks oro uosto avarinių tarnybų pajėgų.
"Patys susitvarkėme, pagalbos neprireikė. Nereikia panikuoti. Priimdami sprendimą, objektyviai įvertinome situaciją", - tikino L. Kvietkauskas.
Nusileidusį lėktuvą apžiūrėjo LAL technikai. Vakar jie dar dirbo prie lėktuvo. Kol vyksta tyrimas, kompanijos atstovai atsisakė kometuoti gedimo priežastis.
Prieš metus - analogiškas gedimas
LAL spaudos tarnybos atstovas Giedrius Šniukas tikino, kad panašūs incidentai Lietuvoje vyksta tikrai nedažnai. Nuo 1999 metų, kai LAL pradėjo eksploatuoti švedų gamybos SAAB 2000, šis incidentas ore buvo jau devintas.
Antradienį Palangos oro uoste nusileidęs lėktuvas tokią avariją patyrė ne pirmą kartą. 1996 m. gamybos orlaivis paskutinį kartą dėl panašaus gedimo buvo priverstas nusileisti praėjusių metų vasario 13 d.
Tuomet į Berlyną turėjęs skristi lėktuvas dėl dešiniojo variklio gedimo Vilniaus oro uoste nusileido praėjus keliolikai minučių po pakilimo.
Lėktuvu tada skrido 16 keleivių ir 4 įgulos nariai, niekas iš jų nenukentėjo.
Ne pirmas kartas
Tos pačios markės lėktuvas dėl sugedusio variklio avariniu būdu Palangos oro uoste leidosi ir 2002 m. rugpjūčio 12 dieną.
Tuomet jis skrido iš Kopenhagos į Vilnių. Lėktuvu skrido 16 keleivių, nė vienas iš jų nenukentėjo.
Tuomet LAL pilotas instruktorius Vilmantas Mažonas teigė, kad vienas SAAB 2000 variklis veikė nestabiliai, todėl pati įgula jį išjungė.
"Tai nėra tokia didelė avarija, lėktuvai tam ir yra su dviem varikliais, kad galėtų toliau skristi vienam neveikiant. Mes to nevadiname avarija, o tik variklio darbo sutrikimu", - tuomet akcentavo pilotas.
Paskutinį kartą panašus incidentas Palangos oro uoste vyko praėjusių metų birželio pradžioje. Tuomet į Hamburgą turėjęs skristi aviakompanijos "Lietuva" lėktuvas ATR 42-300 patyrė avariją - pakilimo tako pradžioje darant posūkį prieš įsibėgėjimą sugedo jo važiuoklė. Dėl to orlaivis staigiai pakrypo, tačiau jame buvę 25 keleiviai nenukentėjo.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
