Neringos valdžiai ir nacionalinio parko specialistams gamtos pokštai jau nebejuokingi, tad jie vis garsiau kalba apie paplūdimių pildymus smėliu kaip Palangoje. O tam prireiks milžiniškų lėšų, kurių kurorto biudžetas neturi.
Jūra glemžiasi pliažą ties Nida – bangų skalaujamas žvejų valtims, gelbėtojų ir komunalininkų transportui nusileisti į paplūdimį skirtas slipas jau netrukus atsidurs po vandeniu.
„Rusiškoje pusėje jau seniai yra deficitas su smėliu, pas mus mokslininkai sakė, lyg nieko baisaus, turime laiko galvoti kaip tą reikės spręsti, tačiau ką mes matom šiandieną čia, tai rodo, kad laiko mes nebeturime“, – teigia Neringos meras Darius Jasaitis.
Dabar po vandeniu atsidūrė kone 30 metrų paplūdimio. Kiek tolėliau formuojasi įlanka, kur jūra artėja prie kopų. O išplautas smėlis atidengė ir įdomybių. Į paviršių tiek krante, tiek po vandeniu išlindo seniai visų pamirštas kelias, kuriuo kadaise žvejai įveždavo valtis į vandenį.
„Čia atplovė kažkokį tai senąjį slipą, pavadinkim taip. Greičiausia, kad darytą sovietmečiu. Seniau laivai buvo leidžiami būtent šioje vietoje, o ne ten, kur dabar matome“, – sako D. Jasaitis.
Specialistai įsitikinę – dėl tokių baisių padarinių kaltas klimato atšilimas. Ir gamtos pokštai darosi nebejuokingi.
„Žiūrint, kokios yra tendencijos ir klimato kaitos, ir kaip mes nebeturime žiemos, kaip mes nebeturime ledo, kuris šiek tiek apsaugo pakrantę, tai nieko stebėtino. Mes to galėjome tikėtis, nes 2022 metais turėjome tokį reiškinį, kada 6 audros sekė viena paskui kitą, buvo didžiuliai pažeidimai apsauginio kopagūbrio“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė.
Kuria planą, kaip taisyti situaciją
Dabar Neringos valdžia bei nacionalinio parko specialistai planuoja kuo skubiau sėsti prie bendro stalo su mokslininkai ir atsakingų institucijų atstovais ar net šalies vadovais bei spręsti, ką daryti ir kaip jūrą sustabdyti. Vienas iš variantų – paplūdimius pildyti smėliu, iškastu jūroje. Kaip tai daro Klaipėda bei Palanga. Tiesa, tam prireiks milžiniškų lėšų, o biudžete tokių nėra.
„Tai tik valstybiniu lygmeniu, nes vietinis lygmuo mums yra per mažas, per žemas, negalime priimti tam tikrų sprendimų. Kartais mums reikia pagalbos mokslininkų kompetentingų sprendimų, kurie galėtų pasakyti, kokios priemonės yra veiksmingos. Nes ateityje kalbėsime apie smėlio papildymą ne tik žemyninėje dalyje, bet ir Kuršių nerijoje“, – sako L. Dikšaitė.
Tačiau kol tai įvyks, Neringos meras baiminasi ir dėl artėjančio vasaros sezono. Kadangi bangos jau dabar skalauja slipo prieigas, tai Preilos link nusileisti negalės nei šiukšles renkantys bei paplūdimius prižiūrintys komunalininkai, nei gelbėtojais su keturračiais. Artimiausias nusileidimas prie jūros tik Preiloje. Tad kaip užtikrinti tvarkdarių ir gelbėtojų darbą 8 kilometrų atkarpoje tarp Nidos ir Preilos, neaišku.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
