Prasidėjus sodo darbams, šylant oro temperatūrai ir dirvožemiui, sode arba šiltnamyje galite netikėtai susidurti su keistos išvaizdos, nemaloniais svečiais. „Daržininkų siaubais“ vadinami kurkliai atėjus pavasariui vis labiau iš savo gilių urvų kyla į viršų ir taip siaubą kelia ne vienam dirbamos žemės savininkui.
„Kas yra kurklys? Tai labai puikus savo srityje vabalas-specialistas, kuris gali gyventi tiek po žeme, tiek plaukti ir dar ekstra atveju net ir skristi. „Daržininkų siaubu“ jis vadinamas yra todėl, kad knisdamas urvelius jis gali pakenkti, nugraužti augalo šaknis iki pat bamblio, o tam nutikus augalas tuomet numiršta“, – pasakoja T. Gurskas.
Kurkliai daržuose, soduose, šiltnamiuose ir kitose dirbamose teritorijose mielai įsikuria todėl, kad čia dėl nuolatinės žmogaus priežiūros, dažno žemės laistymo, dirvožemyje būna daugiau drėgmės.
„Drėgnoje žemėje geriau gyvena įvairūs mikrobai, atsiranda tie patys sliekai ir įvairiausi vabalai. Tarp tokių vabalų yra ir kurkliai, kuriems patinka gyventi ten, kur drėgniau ir daugiau ranka prisiliesta žmogaus meilės“, – šypsodamasis priduria agronomas.
Šaltuoju metų sezonu retai kada galima pamatyti kurklio urvą, kadangi šie iš žemės gelmių pradeda lįsti vis aukščiau ir aukščiau tik atšilus orams ir sušilus dirvožemiui:
„Kol šalta, kurkliai būna giliau, o šiltėjant orams jie kyla vis aukštyn ir aukštyn. Lygiai tą patį daro ir grambuolio lervos bei visi kiti vabalai. Tik atšilus orams šaltakraujai vabalai gali gyventi arčiau paviršiaus. O taip nutikus ir išeina, kad būdami paviršiuje jie pradeda kenkti augalams.“
Po žiemos laikotarpio kurkliai pradėję kilti vis aukštyn pridaro didžiausią žalą augalams, tad, ypač šiltnamyje, reikėtų būti itin atidiems, kadangi šie vabalai yra arčiausiai paviršiaus.
Agronomas juokauja, kad kurkliams labiausiai patinka tie augalai, kuriuos labiausiai mylite ir laistote. „Prie mažiausių ir gležniausių augalų yra drėgniausia. Tačiau, kurkliai gali pažeisti visus augalus. Teko matyti ir levandas nugriaužtas ir kitus, tad jie daug nesirenka. Daugiausiai įtakos turi jų gyvenimo sąlygos“, – priduria vyras.
Neretai kurklių galima sutikti ir paežerėse, prie upių. Pasiteiravus, ar reikia tikėtis ir daugiau kurklių urvų, jeigu savo sode pavyko aptikti vos vieną, Tautvydas Gurskas tikina, kad galima tikėtis ir daugiau, ypač, jeigu jiems veistis sąlygos yra idealios:
„Jeigu yra geros sąlygos, jie atkeliauja ir apsigyvena. Paskui jie savo giesmėmis gali prisivilioti ir daugiau saviškių. Poravimosi metu, giesmės svirpia itin įdomiai, kuomet jie bando prisišaukti kitus. O tai pavykus padaryti, jie pradeda poruotis, deda kiaušinėlius ir taip kurklių prisiveisia daugiau.“
Vandens ir aliejaus / indų ploviklio mišinys
Pasak agronomo, pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas išnaikinti kurklius yra jų naikinimas su aliejumi arba indų plovikliu.
„Šį būdą su vaikais visuomet vasarą naudojame. Paimame buteliukus, į juos įpilame aliejaus arba indų ploviklio per tris pirštus nuo dugno. Likusį butelio tūrį užpilame vandeniu, viską gerai suplakame ir įpilame į kurklių urvą, kad mišinys nukeliautų ir padengtų vabalą.
Šie vabalai kvėpuoja per visą kūną, tad aliejus arba indų ploviklis jį pradeda tokiu būdu dusinti. Tada kurklys skuba išlįsti iš savo urvelio valytis, tačiau išlindęs po kokių 20-30 sekundžių ima ir nudvesia“, – dalinasi vienu iš būdų kaip naikinti kurklius T. Gurskas.
Vyras juokauja, kad vieną kartą sklype kartu su vaikais pavyko sugauti apie 12-13 kurklių:
„Jeigu turite mažiausiai tris vaikus, eikite su jais kartu į sodą. Radę urvelį, įpilkite į jį skysčio, tuomet šalia jo pastatykite vieną vaiką, kad šis informuotų, kada išlys kurklys. Kitas urvelis, užpilame, statome vaiką ir taip dar kartą. Nespėję sureaguoti jau girdėsite, kaip pirmas vaikas šauks, kad išlindo kurklys. Jį paimsite, sumesite į indelį ir viskas (juokiasi).“
Arklių mėšlas ir alus
Kitas gana efektyvus būdas, ypač rudenį yra panaudojant arklių mėšlą.
„Daržo teritorijoje, sode arba prie jo yra iškasama duobė ir į ją dedamas arklių mėšlas. Kurkliai stipriai jaučia šį kvapą ir žino, kad ten bus šilta, todėl į tokią duobę jie susirenka žiemoti.
Tuomet, sulig pirmomis šalnomis tą mėšlą reikia išpurtyti darže ant lysvių ir palaukti, kol visos lervos bei vabalai sušals, o tada viską perkasime. Tokiu būdu ir patręšite, ir perkasite savo daržą bei išnaikinsite kurklius. Labai geras būdas“, – pataria Tautvydas Gurskas.
Socialiniuose tinkluose, o ypač sodininkų grupėse galima rasti įvairiausių buitinių patarimų, kurie taip pat padeda atsikratyti nemaloniais, augalus naikinančiais vabalais. Vienas jų – alus. Pasiteiravus, kiek efektyvus toks būdas, agronomas sako:
„Atsikratyti taip vabalais nepavyks, tačiau tokiu būdu juos privilioti įmanoma, kad šie įkristų ir nuskęstų. Čia tikriausiai kalbama apie vabalų, kenkėjų ir net šliužų priviliojimą raugiomis medžiagomis.
Alus yra raugas, smirdanti medžiaga, kuri pripilta į talpą gali būti įkasama sulig žemės paviršiumi. Grubiai sklindantis kvapas kurklius vilioja ateiti ir atsigerti. Tada jie pakliuvę įkrenta į tą talpą, pavyzdžiui, stiklainį, iš kurio nebegali išlipti“, – paaiškina T. Gurskas.
Pasak agronomo, kraštovaizdžio specialisto, atrasti urvo, kuriame būtų galima aptikti kurklių kiaušinėlius ir vienu sykiu jais atsikratyti yra beveik neįmanoma, kadangi šie būna sudėti labai giliai žemėje:
„Žmonės dažnai klysta ir sumaišo, kuomet perkasinėja žemę ir randa senas, pilnai neištirpusias brangias trąšas. Jie mano, kad rado tikriausiai šliužų, grambuolių, kurklių kiaušinėlius, tačiau, deja, ten yra dažniausiai neištirpusios brangiausios agaro trąšos.
Vis dėlto, jeigu į urvelius pilstysite aliejaus arba indų ploviklio mišinį, tuo pačiu kartu su kurkliu galėsite atsikratyti ir tų mažų kiaušinėlių, jeigu jų bus.“
