Kunigas Ričardas Doveika primena, kad kiekvienais metais švenčiamos Kalėdos yra ne tik metų tėkmės šventė, bet ir labai gražus istorinio įvykio priminimas – Dievo įžengimo į šį pasaulį ir žmogaus istoriją, jo atidengimas gimstančio kūdikio veide:
„Kalėdos yra religinis įvykis, kuris vyksta kiekvienais metais ir kasmet mes kalbame apie tą patį, prisimename tuos pačius dalykus, tačiau kasmet vis atsiranda nemažai žmonių, kurie labai aiškiai atskiria Kalėdų formą nuo turinio ir labai daug žmonių deda dideles pastangas būtent į formą.
Prekybos centrai paskelbia savo Kalėdų nuotaiką, madų pasaulis taip pat paskelbia tam tikrą temą kiekvienais metais. Mes esame turėję sočiausias Kalėdas, karališkas, baltas, juodas, karantino. Daugelis žmonių susižavi forma ir ta forma teikia įtakos, o tada jau reikia įsiteikti.
Kai įtakos teikia forma, visi pernai įsigyti papuošimai, stalo dekoras ir tam tikros spalvos netenka savo vertės. Tai kelia didelę įtampą ir ir tam tikrą reikalavimą, didelį norą įsiteikti ir tiek susitelkimas, tiek forma labai išvargina.“
Sutelkime dėmesį į turinį
Kunigas pastebi, kad mūsų dėmesyje kalėdinė forma atsiranda jau po Vėlinių dienos: „Iš tikrųjų, tai atneša tam tikrą negatyvą. Žmonės labai dažnai šias šventes švenčia jau pavargę, pervargę ir visiškai nenorėdami bei nesuprasdami Kalėdų turinio.
O tie, kurie kreipia dėmesį į Kalėdų turinį – pas juos išlieka pats gimimo turinys, Dievo ir žmogaus bendrystės turinys, kuriam pasiruošti yra reikalinga vidinė žmogaus sąranga, jo sąžinė, vertybinis pasaulis, jo santykių kultūra su savimi ir su Dievu.
Kultūra su savo artimaisiais ir nepažįstamais, su visuomene ir pasauliu, įvykiais ir tie, kas sutelkia didelį dėmesį turinį, jiems šventės būna labai džiugios.
Mes keturias savaites praleidžiame Advente, pasiruošime, tada, kada mes iš tikrųjų atkreipiame dėmesį į gerumo darbus, dovanojame dalelę savęs kitiems, ne materialiniu pavidalu: aplankome sergančius, sudedame maistą stokojantiems, dalyvaujame įvairiausiuose gerumo renginiuose, daliname save, atliekame išpažintį, galiausiai susitaikome su savimi“.
Pasiteiravus, ko šv. Kalėdų proga kunigas Ričardas Doveika norėtų palinkėti lietuviams, atsako, kad prie ramybės, taikos bei sveikatos palinkėjimų būtina pridėti palinkėjimą, kad šių metų Kalėdų šventės pirmoje vietoje būtų Kalėdų turinys.
„Turinį gerbiančių žmonių kasmet vis mažėja tai ir norisi palinkėti, kad šių metų Kalėdų šventės pirmoje vietoje būtų turinys, o tik po to forma. Taip pat ne tik Kalėdų, bet ir artėjančių naujų metų proga noriu palinkėti žmonėms susitelkti į santykį su visais mus supančiais ir kartu buvusiais žmonėmis“, – linki kunigas Ričardas Doveika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai;
Jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai;
Jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai.
Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,
bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį,
kad jis pasaulį pasmerktų,
bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas,
o kas netiki, jau yra nuteistas už tai,
kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Teismo nuosprendis yra toksai:
atėjo šviesa į pasaulį,
bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą,
nes jų darbai buvo pikti.
Kiekvienas nedorėlis
neapkenčia šviesos ir neina į šviesą,
kad jo darbai aikštėn neišeitų.
O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,
kad išryškėtų, jog jo darbai
atlikti Dieve.
Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis – savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.


