• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė klimpsta iš vienos krizės į kitą, o kontrabandinių balionų istorija atskleidžia gilesnę problemą – reakcijos dažnai vėluoja, o ilgalaikės strategijos vis dar nėra. Visuomenės pasitikėjimas valdžia toliau tirpsta, o situacija pasienyje tampa dar vienu išbandymu politiniam stabilumui.

Vyriausybė klimpsta iš vienos krizės į kitą, o kontrabandinių balionų istorija atskleidžia gilesnę problemą – reakcijos dažnai vėluoja, o ilgalaikės strategijos vis dar nėra. Visuomenės pasitikėjimas valdžia toliau tirpsta, o situacija pasienyje tampa dar vienu išbandymu politiniam stabilumui.

REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologai Rima Urbonaitė ir Vytautas Dumbliauskas.

Gerbiama Rima, Vyriausybėje krizė po krizės, situacijos dėliojasi įvairiai ir dabar, nesugalvojusi, ką daryti dėl kontrabandinių balionų, kaip sustabdyti, Vyriausybė jau turi spręsti Baltarusijos pasienio klausimą, įstrigusių vilkikų problemą. Kaip vertinate?

REKLAMA
REKLAMA

R. Urbonaitė: Visomis galimybėmis. Iš kitos pusės, aišku, nori ir kad mums būtų kuo nepatogiau ir kuo blogiau, tai ir tie kontrabandiniai balionai – neapsimeskime, kad čia yra tiktai viso labo nekalta kažkieno kontrabanda.

REKLAMA

Akivaizdu, kad mes puikiai suprantame, kad apie tą problemą Lukašenka žino ir galbūt netgi yra iš dalies tos problemos ir autorius arba prisidedantis prie jos. Aš manau, kad ten tikrai buvo labai smagu visiems stebėti, kaip yra uždaromas mūsų Vilniaus oro uostas ir tikrai jie dėl to net nesuko sau galvos, nors mūsų premjerė vienu metu kalbėjo apie tai, kaip reikėtų Lukašenkai susirūpinti.

REKLAMA
REKLAMA

Man atrodo, ne vienas čia šyptelėjo, kad na, tikrai po tokių paraginimų Lukašenka nesusirūpins. Kaip mes matome, iš esmės toliau drama yra vystoma, eskaluojama. Mes uždarėme sieną, natūralu, jis pamatė kitą galimybę ir ta kita galimybe naudojasi.

Aš sakyčiau, kad čia jeigu būtų labai lengvi sprendimai, tai mes tikrai galbūt ir visą tai padarytume, bet sprendimų lengvų, tiesą sakant, nėra ir su tais iššūkiais susiduria jau ne pirma Vyriausybė, ir manau, kad galbūt ir ne paskutinė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausimas tik dabar toks: ar ši 20-oji Ingos Ruginienės Vyriausybė turi planą, ar labiau yra tik tokia reakcija į tai, kas jau įvyko, ar vis dėlto jie planuoja, kaip toliau situaciją dėlioti, nes daugiau mažiau irgi gali galbūt ir nuspėti Lukašenkos galimus veiksmus ir koks mūsų tas bus veikimas. Aš sakyčiau, mes neproaktyvūs esame, daugiau turbūt reaktyvūs paskutiniu metu.

REKLAMA

Ir tas klausimas, ar yra planas, mano galvoje sukasi. Iš to, ką aš dabar matau, sakyčiau, taip. Plano labai konkretaus turbūt nėra arba jis atsiranda paraleliai su vis atsirandančiomis naujomis problemomis ir tik tokiu būdu pildosi. Bet kad planas būtų ilgalaikis ir strategiškai toli matantis, aš to apraiškų daug nematau.

Gerbiamas Vytautai, kaip jums atrodo, kaip sekasi Vyriausybei tvarkytis?

V. Dumbliauskas: Aš pritariu Rimai, ir gal pratęsdamas arba pridėdamas savotiškai, kad čia gal problema, jog tokios strategijos neturi ir pats Lukašenka, ir pats Putinas. Bent jau visi analitikai, kurie analizuoja Rusiją ir Putino režimo veiksmus, pabrėžia, kad strategijos nėra. Praktiškai vien taktiniai dalykai ir priklausomai nuo situacijos jie priima sprendimus.

REKLAMA

Aš manau, kad gal ir net šiuo atveju žiūrint iš mūsų pusės, ar įmanoma kažkokia strategija, kai mes turime priešais priešininką, kuris tokios strategijos neturi. Apskritai, bendra strategija yra kenkti Europos Sąjungai ir NATO organizacijai, o viską lemia taktika.

Paskui jie pamatė, kad yra tokie balionai. Taigi, tie balionai, sako, skrenda jau pusantrų metų ar gal daugiau. Dar prie Šimonytės Vyriausybės jau jie skraidė ir niekas apie tai nekalbėjo, ir buvo saugu skristi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kažkodėl matyt dabar jie pastebėjo, kad galima panaudoti kontrabandą. Ji visą laiką buvo, kadangi tai naudinga Lukašenkos režimui. Juk pinigai – nelegalūs pinigai. Mūsų rūkoriai sumoka už tas cigaretes, ir jų pilna, pavyzdžiui, mano gimtajame Alytuje – visi rūko baltarusiškas cigaretes.

Čia būtent, kad nėra tokios aiškios strategijos iš tos pusės. Šiaip strategija yra kenkti, o taktika priklauso nuo to, ką jie darys. Iš tikrųjų mes tik reaguojame, apskritai, visa Europos Sąjunga tik reaguoja.

REKLAMA

Jeigu taip jau sąžiningai kalbėti, tai čia ne vien mūsų Vyriausybės kaltė ar problema. Visa Europos Sąjunga ir NATO iš esmės yra tik reaguojantys, o aktyvioje pusėje yra Putinas – jis tampo už virvučių. Šitoje situacijoje mes tik galime konstatuoti, kad bus reakcija. Kokia ji bus, neaišku, bet panašu, kad šitai Vyriausybei nelinksma.

REKLAMA

Kaip jums atrodo Vyriausybės pasakymai, kai ilgą laiką nesugebėjo ar nenorėjo įvardyti, kad tai yra hibridinė ataka su tais kontrabandiniais balionais?

V. Dumbliauskas: Tikriausiai baimė pradžioje pavadinti daiktus savais vardais. Tai vėl tas pats: baimė sukausčiusi visą Europos Sąjungą, visą biurokratiją Briuselyje – jie bijo pavadinti karą karu, ilgai bijojo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bandė, tikėjosi, kad Putinas ateis į protą, kad jam neapsimoka, žodžiu, visi tokie dalykai, nesupranta Rusijos. Tiesiog, matyt, gyvenimas priverčia iš tos baimės zonos išeiti, bandyti kažką pasakyti drąsiau. Tai čia privers, bet vėl tik reagavimas, tik reakcija. Viskas pavėluota, viskas iš paskos.

Visuomenė vis labiau nepatenkinta Vyriausybės darbu – ką rodo tokie reitingai ir naujausia žmonių nuomonė?

REKLAMA

R. Urbonaitė: Tikrai kuo labai pasigirti nėra. Šiaip, aišku, pačios partijos reitingai nėra blogi, bet akivaizdu, kad partija nelabai sugeba deleguoti autoritetą visuomenėje turinčius ministrus pirmininkus ir nesugeba suformuoti vykdomosios valdžios, kuri taip pat turėtų pakankamą visuomenės palankumą.

Pasižiūrėjau 2024 metų „Spinter“ reitingus darytus, 2024 metais rugsėjį, beje, prieš pat rinkimus, kai jau tikrai būna ta stadija, kai visi labai nori valdžios, o jau baigianti kadenciją valdžia yra tiek jau visiems įsišventusi, tai turiu pasakyti, kad Šimonytės Vyriausybės reitingai, tai yra tas vertinimas žmonių, kurie vertina teigiamai arba labiau teigiamai, buvo didesnis nei dabartinės Ruginienės 20-osios Vyriausybės.

REKLAMA

Tai reiškia, baigianti kadenciją Šimonytės Vyriausybė buvo vertinama geriau negu tik pradedanti darbą Ruginienės Vyriausybė, kas yra paradoksalu, bet ar tam yra priežasčių? Taip, aš manau, kad tam priežasčių yra pakankamai, nes tokio Vyriausybės formavimo XXI amžiuje turbūt nelabai turėjome.

Nenoriu lįsti į tą pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį dėl to, kad tuo metu labai logiškas yra chaotiškumas, griuvimai Vyriausybių vien dėl to, kad tai yra pirmasis nepriklausomos demokratinės valstybės dešimtmetis, kur tas nestabilumas perėjimo laikotarpiu turbūt nieko neturėtų stebinti.

REKLAMA
REKLAMA

Bet dabar ką mes turime ir kokiu principu formuojama Vyriausybė, kaip ji formuojama, turiu pasakyti, mes tikrai dar to nematėme. Mes matėme, kokius kandidatus praleidžia ta pati ministrė pirmininkė ir prezidentas. Tai natūralu, kad čia labai pasigirti kuo nėra.

Tas tyčiojimasis, chaotiškas Vyriausybės formavimas, vėl griūvantys ministrai – ką visa tai rodo visuomenei? Ar tokia politinė sumaištis dar labiau nesuskaldys žmonių ir neįžiebs naują bangą nepasitikėjimo bei sąmokslo teorijų?

R. Urbonaitė: Paradoksalu, bet mes turime šitą Vyriausybę, kurioje yra koalicijos partneris, kuris dirba kaip opozicionierius – tai vienas dalykas. Kitose Vyriausybėse koalicijos partneriai kartais nesutardavo, bet čia buvo nuo pat pirmų dienų – jau dabar antras važiavimo turas.

Pirmas iš karto buvo orientuotas į koalicijos partnerius demokratus, paskui ir socialdemokratus. Kai buvo mokesčiai, mokestinės reformos, irgi elgiamasi taip: „aš kažką darau ir einu pas Palucką, ir maždaug aš esu tas, kuris dar jus bando gelbėti nuo socialdemokratų“. Įsivaizduokite, čia jau yra skaldantysis elementas, labai stiprus, kai mes nematome dirbančios Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos dirbančios kaip vienas kumštis – čia tikėtis gerų dalykų neįmanoma.

REKLAMA

Kitas momentas: aš jau ne kartą esu sakiusi, kad politikai turėtų įsivertinti, jog kai jie eilinį kartą meluoja, manipuliuoja, tai yra ne tik jų asmeninė problema, bet griūna ir taip menkas pasitikėjimas, visa politine sistema.

Kai mes skaitome aktyvių piliečių įrašus apie tai, kad štai laidoje pasakė, kad tu parašei taip, bet laidoje nesugebėjo pacituoti, o po laidos irgi nesugebėjo pacituoti, nes tas pilietis taip nerašė. Jeigu politikas sugeba užkulisiuose pasakyti, kad „sveikas atvykęs į politiką." Maždaug čia galima tiesioginio eterio metu paleisti, kad tu tai parašei, nors tu neparašei, ir nieko man nebus.

Kaip jums, Vytautai, atrodo – prie ko gali privesti toks valdžios nesusikalbėjimas, nepasakymai iki galo ir net melas, prasidėjęs dar su Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūra į premjeres? Ar visuomenė, jau ir taip praradusi pasitikėjimą politikais, dar labiau susiskaldys ir ims tyliai protestuoti iš vidaus?

V. Dumbliauskas: Pirmiausia man kilo atsakymas, ko mes galime sulaukti – tai karo ir mirties, nes čia visiškai nejauku. Jeigu pradės dronus siųsti į Vilnių, tai pirmiausia Vilnius kentės, o mes neturime jokių priemonių apsiginti nuo dronų, praktika tai jau parodė. Lenkai jau kažką bando kurti, o pas mus dar kol kas tylu ir ramu.

REKLAMA

Čia yra tragedija, kad ši valdžia, matosi, tikriausiai netiki, kad rusai gali užpulti. Ji tiesiog deda viltis į NATO, ir tas Šakalienės pakeitimas, manau, susijęs su interesais, kad Šakalienė neatitiko tam tikrų interesų.

Mes galime įvardinti tas interesų grupes, bet tokių tiesioginių įrodymų nėra, tai geriau nevardinsime. Ši valdžia, kai žmonės pajus, kad ji lemia ne saugumą, bet nesaugumą – nėra saugu su ja.

Norėčiau, kad Budbergytė, kai rusai užpuls, džiaugtųsi, kaip tas per tris naktis pasiruošęs žmogus būti krašto apsaugos ministru, kaip jis organizuos krašto gynybą. Kur Budbergytė bus, kaip ji dėsis, kaip ji džiaugsis, kai tokį ministrą pasiūlė. Sakau, ši partija akivaizdžiai nepasiruošusi.

Liaudiškai pasakysiu, ji gali valstybę pražudyti, nes čia nejauku, čia visiškai nejauku. Matosi, kad jiems dabar ne tiek valstybė rūpi, kiek rūpi jų interesai. Pirmiausia išgelbėti „čekutininkus“, paskui tų interesų grupių interesai, kurios įsisavins tuos pinigus, kurie dabar skirti virš 5 proc. BVP.

Jausmas toks, kad jie svarbiausia galvoja apie tai, o kad valstybė pavojuje, aš nematau tokio susirūpinimo iš tų visų socialdemokratų. Jeigu toks Andriukaitis, įjungęs visą savo gražbylystę, aiškina, kaip gera būti koalicijoje su „Nemuno Aušra“, atsiprašau, kur tada protas Socialdemokratų partijoje?

Kur analizė ir bandymas suvokti, kas vyksta su visuomene, su valstybe? Sulauksime blogų dalykų, nes tikrai jokio džiaugsmo nekelia tai, ką dabar daro ši valdžia ir Vyriausybė.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.

REKLAMA
ne piemenims valdyti
ne piemenims valdyti
uždarė sieną ir tuo pačiu reikalauja eismo...nu durniau jau neįmanoma...
gal jau užteks beprotnamių žsidimų
Prastas premjerės patarėjas...
Prastas premjerės patarėjas...
Prastą patarėją turi Ruginienė. Patariant patarėjui Vinokurui žlugo Palucko vyriausybė, panašu, kad tam pačiam patarėjui patarinėjant žlugis ir Ruginienės vyriausybė....
Su tokiu užsienio politikos ministru čia bet kas būtų krizėj. Čia didžiausias dabartinės koalicijos skaudulys.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų