Jo ir didžiosios dalies TS-LKD frakcijos narių antradienį registruotuose įstatymų įstatymo pakeitimo projektuose siūloma įvesti visuotinį karo prievolininkų šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Parengtais įstatymų projektais numatoma atsisakyti atsitiktinės atrankos pagal metinę šauktinių kvotą ir įtvirtinti visuotinį šaukimą nuo 2030 m. sausio 1 dienos.
„Į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami visi į metinį karo prievolininkų sąrašą įrašyti karo prievolininkai, kurie nėra atleisti nuo karo prievolės arba kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba nėra atidėta individualia tvarka, (...) taip pat kurie nėra karo prievolininkai, studijuojantys paskutiniame kurse pagal studijų programas ar besimokantys pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias baigus įgyjama Lietuvos kariuomenėje trūkstama profesija“, – nurodoma įstatymo projekte.
Projektu siūloma įtvirtinti, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius būtų lygus atitinkamais metais šaukiamų karo prievolininkų skaičiui.
Privalomai šaukiami būtų tik vaikinai, merginos – gali rinktis savanoriškąją tarnybą, kaip ir išlieka dabartiniame įstatyme galiojančios nuostatos dėl alternatyvios karo tarnybos atlikimo.
Ne visi į kareivines
Sausį KAM sudarytame 2026-ųjų karo prievolininkų sąraše buvo 42 tūkst. 556 jaunuoliai, iš jų šiemet planuota pašaukti 5 tūkst. asmenų.
L. Kasčiūno teigimu, jei būtų priimti jo siūlomi, iš esmės būtų pašaukti visi į sąrašą įtraukti jaunuoliai.
„Mes siūlome padaryti labai rimtą šaukimo koncepcijos peržiūrą, susijusią su tuo, kad nauja karyba reikalauja naujų prieigų prie šaukimo. Tarkime, dronų operatoriai. Gal kartais ir nereikia tokio labai stipraus fizinio rengimo, jeigu galima atidaryti aiškią dronų operatorių rengimo programą“, – BNS antradienį dėstė konservatorių vedlys.
„Yra ir daugiau tokių pajėgumų, kuriuos galima daryti lanksčiau. (...) Įsivertinti reikėtų ir kitus dalykus, ar tikrai reikia visus pagal tradicinį algoritmą siųsti į kareivines ir panašiai“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, pirmiausia reikia peržiūrėti šaukimo koncepciją ir pagal tai galvoti apie papildomą finansavimą.
„Aš manau, kad čia pirmiausia reikia pradėti nuo tos sistemos, nuo koncepcijos, kaip tai atrodyti turėtų, tada jau pasižiūrėti, kiek tai gali kainuoti valstybei. Dabar tos visuomenėje atsirandančios iniciatyvos dėl visuotinio šaukimo yra labai teigiamas reiškinys. Manau, kad tikrai galima dabar pereiti nuo kalbų prie sprendimų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot politiko, jei priėmus siūlomas įstatymo pataisas ir artėjant 2030-iesiems bus matoma, kad nespėjama pereiti prie visuotinio šaukimo, bus galima kalbėti apie perėjimo laikotarpio pratęsimą.
„Bet reikia pagaliau eiti prie sprendimų, priimti įstatymą, aiškią datą, nuo kada sistema turi veikti, ir tada natūraliai to siekti. Nes mes galime diskutuoti dar dešimtmečius“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad nors konservatoriai praėjusią kadenciją, kai buvo pagrindinė valdančioji partija, visuotinio šaukimo neįvedė, priėmė pakeitimus, kurie leidžia pakviesti daugiau šauktinių, buvo įkurta karo komendantūrų sistema.
„Tai vertinčiau kaip tam tikrą pereinamąjį modelį, kuris išryškino mūsų sistemos stiprybes ir silpnybes. (...) Bet manau, kad šiandien valstybė turi šokti į naują etapą. Laikmetis irgi politinė situacija to reikalauja“, – teigė politikas.
VGT siūlys spartinti įvedimą
Interviu BNS kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad kariuomenės tikslas – iki 2030 metų pašaukti „beveik visus norinčius ir galinčius“ ir pasiekti 7–8 tūkst. karo prievolininkų per įvairias formas.
Šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau šiais metais atsirado galimybė trumpinti privalomąją karo tarnybą – sudarytos sąlygos ją atlikti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Taip pat į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, ir jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau. Dalis politikų sako, kad tokiu būdu ir artėjama prie visuotinio šaukimo.
Prezidento vadovaujama Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryba rugsėjo viduryje pranešė, kad iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytai Valstybės gynimo tarybai (VGT) siūlys paspartinti visuotinio šaukimo įvedimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad formuojant nacionalinę diviziją, tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau teigė, jog Lietuva juda link visuotinio šaukimo įvedimo, bet pirmiausia reikia jam kokybiškai pasiruošti.
Kaip rašė BNS, asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atlikta apklausa parodė, jog beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad šalyje būtų įvestas visuotinis šaukimas, o prioritetas teikiamas vyrų šaukimui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
