„Narkotikai, žmonių grobimai - su tuo man anksčiau asocijavosi Kolumbija, tačiau po trijų savaičių viešnagės nedvejoju: kraustyčiausi ten gyventi, jei būtų arčiau Lietuvos“, - šypsosi 22-ejų Ieva Bružinskaitė, viešėjusi šioje šalyje Vilniuje studijuojančio kolumbiečio pakviesta.
Tiesioginio reiso iš Lietuvos į Kolumbiją nėra. Po pusantros valandos skrydžio į Prahą ir tiek pat trunkančio skrydžio į Paryžių (arba tiesioginio į Paryžių) Bogotą Ieva pasiekė dar po 11 valandų.
Tarp Lietuvos ir Kolumbijos - 7 valandų skirtumas, tačiau apsnūdę galite jaustis ne tik dėl to: Bogota yra 2600 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Ievos draugas jos pasitikti į Bogotos oro uostą atvažiavo ne savo, o skolintu automobiliu, nes savuoju tą dieną ir tuo laiku negalėjo važiuoti. Priklausomai nuo automobilių numerių paskutinio skaičiaus kiekvienu iš jų po Bogotą piko metu (porą valandų ryte ir porą valandų vakare) negalima važiuoti dvi dienas per savaitę. Taip kovojama su kamščiais. Draudimas negalioja šarvuočiams.
Kolumbietiški saugumo reikalavimai
Kolumbiečiai laikosi įvairių saugumo taisyklių - nuo tų laikų, kai žmonių grobimai jiems buvo kasdienis dalykas. Pavyzdžiui, jei automobilis sustoja, keleiviai iškart uždaro langus.
Nemažai kolumbiečių nuolat važinėja šarvuotais automobiliais. Prieš pasiturinčio žmogaus automobilį motociklu važiuoja bent vienas policininkas, sankryžose stabdantis eismą, kad automobilis tikslą pasiektų nė karto nesustojęs.
Ieva pasakojo ir apie nerašytą leidimą vairuotojoms vakarais važiuoti automobiliu per raudoną šviesoforo signalą, jei tai netrukdo kitiems eismo dalyviams.
Ieva priprato, kad kaskart, automobiliu įvažiuojant į Kolumbijos sostinės Bogotos prekybos centro stovėjimo aikštelę, šis tikrinamas, pasitelkiant šunis ir specialius prietaisus. Apžiūrimi ir į prekybos centrus įeinančių žmonių maišeliai, rankinės.
„Beje, važiuojantiems į Kolumbiją verčiau pasimokyti ispanų kalbos, nes angliškai kalba tik nedaugelis kolumbiečių, daugiausia - vyresni žmonės“, - pataria mergina.
Eismą reguliuoja mimai
Eismo kryptys Bogotoje keičiasi priklausomai nuo dienos meto: vienomis valandomis daugiau eismo juostų skiriama vienai krypčiai, kitomis - kitai. Su avaringumu gatvėse kovoja mimai, kurie pažeidėjus baugina savo išvaizda ir priverčia susimąstyti.
Kiekvieną sekmadienį Bogotos pagrindinėmis gatvėmis nuo 10 ryto iki 14 valandos popiet eismas viena gatvės puse automobiliams draudžiamas. Jomis žmonės eina pasivaikščioti, važinėja dviračiais, riedlentėmis ir riedučiais. Taip akcentuojama ekologija.
Tarnaitė turi tarnaitę
Ievą kolumbiečiai sužavėjo nuoširdžiomis šypsenomis ir mandagumu: „Jų elgetos gatvėje tau nusišypso net tuomet, jei jiems nieko nepaaukoji. Tiesa, vietiniai apgailestauja, kad kartais sunkiai nuspėja vienas kito emocijas, nes ir pyktį slepia šypsenomis.“
Šypseną visos viešnagės metu nedingo ir iš lietuvaitės veido. Kolumbijoje ji pasijuto tikra milijoniere: „Tenykštės kainos prilygsta lietuviškoms, tačiau tūkstantis kolumbietiškų pesų lygu vienam litui. Taigi, nuėjusi nusipirkti drabužių, vienu kartu išleisdavau 100 ar 200 tūkstančių pesų. Visos viešnagės metu išleidau daugiau nei milijoną. Nuo pinigų piniginė plyšo.“
„Milijonierėmis“ Kolumbijoje nesunkiai tampa ir tarnaitės, kurių yra beveik kiekvienuose namuose. Jų uždarbis per mėnesį vidutiniškai siekia 450 tūkstančių pesų, maistą ir gyvenamąją vietą jos gauna namuose, kuriuose dirba. „Mano draugo namuose dirba tarnaitė, kuri pati namuose turi tarnaitę“, - kuriozą prisiminė Ieva.
Kolumbiečių suskirstymas į labiau ir mažiau pasiturinčius jaučiamas ne tik pagal tai, ar jie turi tarnaitę, ar turi kelias. Bogota padalinta į zonas: turtingųjų zonos gyventojai moka didesnius komunalinius mokesčius nei nepasiturinčiųjų zonų. „Tačiau ir mažai pasiturintys žmonės stengiasi, kad jų vaikai lankytų privačias mokyklas, kuriose mokslas mėnesiui vidutiniškai kainuoja milijoną pesų. Valstybines mokyklas lanko tik labai sunkiai besiverčiančių tėvų vaikai“, - pasakojo Ieva.
Arroz con coco
Arroz con coco ( ryžiai su kokosu, sviestu, pienu ir cukrumi)
Visi patiekalai, kuriuos Ievai Kolumbijoje teko ragauti restoranuose ar draugo namuose, buvo paruošti iš šviežių produktų.
„Ypač mėgavausi šviežių Lietuvoje dar negirdėtų vaisių ir uogų sultimis“, - sakė mergina. Tiesa, aviečių (ispaniškai „mora“) sulčių skonis jai buvo puikiai pažįstamas. Jų kolumbiečiai neaugina, tačiau gausiai importuoja, labai mėgsta avietinius ledus.
Tradicinė vietinė ajiaco sriuba iš trintų bulvių ir kukurūzų su vištiena patiekiama su kaparėliais ir avokadais. Iš kukurūzų kepama ir kolumbiečių duona arepa.
Mėsos patiekalai Kolumbijoje Ievos nenustebino, tačiau garnyras pasirodė keistas - saldūs ryžiai su kokosu (arroz con coco). „Jie tokie skanūs!“ - žavėjosi mergina, kaip ir desertu arequipe, primenančiu lietuvišką „Rududu“...
Marina VISOCKIENĖ
