Graikija – išties solidi komanda, kurią visai į kitą lygį pakelia dukart Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) MVP Giannis Antetokounmpo, Europos pirmenybėse fiksuojantis 30 taškų vidurkį. Bet tai, skirtingai nei Slovėnija, nėra vieno žaidėjo komanda.
Pirmiausia, Graikija yra gerai treniruojama, jau debiutiniame savo sezone į Eurolygos finalą patekusio Vassilio Spanoulio. Puikiai dabartinę Graikijos krepšininkų kartą pažįstantis specialistas sukūrė gynybinį mechanizmą, o Giannį puolime apstatė daug šilto ir šalto per karjeras mačiusiais graikais – Kostu Slouku, Kostu Papanikolaou, Tyleriu Dorsey ir Dinos Mitoglou. Tai yra kertinis Graikijos penketas.
Visgi Graikija nei ant popieriaus, nei žaidimu kol kas nėra toks baubas kaip Vokietija, taip pat aukštesnėje lentynoje tikrai galima dėti tiek Turkiją, tiek Serbiją, kuri, nors ir iškrito, savo talentu ir galimybėmis būtų aiški favoritė prieš graikus. Taigi, kas antradienio vakarą bus svarbiausia, siekiant Lietuvai dėti rimtą žingsnį kelyje link medalių?
Kamuolio kontrolė
Lietuva tarp likusių rinktinių yra antra dažniausiai klystanti po Lenkijos – 14,3 klaidos per mačą. Toks skaičius – per didelis, siekiant pristabdyti atviroje aikštelėje skraidančius graikus.
Su savo kūnais ir gynybos sistema Graikija nuolat agresyviai spaudžia kamuolį ir nukirtinėja perdavimų linijas, o tai dažnai virsta gynybinėmis atakomis – po perimtų kamuolių su Gianniu aikštėje galima iškart įrašyti du garantuotus taškus.
Graikai per mačą vidutiniškai perima po 7,8 kamuolio, kas tarp likusių aštuonių rinktinių yra trečias rezultatas po Vokietijos (10,3) ir Lietuvos (8,2), bet įprastai V.Spanoulio auklėtiniai čempionate po varžovų klaidų renka aplink 20 taškų. Geras pavyzdys buvo pirmoji rungtynių pusė su Izraeliu, per kurią Giannio vedami graikai greitomis atakomis surinko 17 taškų.
Naivu tikėtis, kad Arnas Velička vėl gali sužaisti panašų mačą kaip su Latvija, bet ko galima prašyti – tempo kontrolės ir pigių klaidų išvengimo. Neabejotinai V.Spanoulis auklėtiniams dės akcentą spausti kamuolį perimetre, o tai gali būti didelis iššūkis R.Jokubaičio nebeturinčiai rinktinei – Graikijos gynyba yra geriausia, ką šią vasarą mūsiškiams iki šiol teko matyti.
Kitas momentas, kuris gali pristabdyti Graikijos greitą puolimą ir apsunkinti gyvenimą pozicinėmis atakomis – metimų pasirinkimas ir antrieji šansai. Lietuva pirmą kartą nuo 2001 m. čempionate iš toli atakuoja žemesniu nei 30 proc. tikslumu (27 proc.), o toli nuo lanko atšokantys kamuoliai vėl yra graikų grobis, bėgant į greitą puolimą.
Visa Lietuva laukia, kada ateis tas mačas, kuomet galiausiai sietkutė bus pramušta, o aštuntfnalyje Rygoje jau buvo to užuomazgos pirmajame kėlinyje. Atrakinus Deividą Sirvydį, kitiems pridedant po vieną kitą metimą su 40 proc. tikslumu – ne tik pasikurtų puolimas, bet nemažai iš to prarastų ir pati Graikija, likusi be greitų atakų.
Atkovoti kamuoliai puolime – didžiulis Lietuvos vedlys pirmenybėse, o Jonui Valančiūnui, žaidžiant didesnes minutes, skaičius gali dar užaugti. Lietuviai yra daugiausiai kamuolių per mačą atkovojanti turnyro komanda, kai graikai bendrai kamuolius ima geriau tik už Sakarvelą iš ketvirtfinalio komandų. Čia Lietuva tikrai turės pranašumų ir dėl jų reikės kautis.
Siena prieš Giannį
Milvokio „Bucks“ megažvaigždės sustabdyti neįmanoma, bet pristabdyti – būtina, siekiant pergalės. Aplink Giannį Graikijos rinktinėje yra per daug geri žaidėjai, kad leidus jam įsivažiuoti, būtų galima tikėtis, jog kiti nepridės savo indėlio.
O šiame čempionate dar nebuvo rinktinės, kuri išlaikytų 30-metį žemiau 25 taškų ir bent 29 naudingumo balų. Graikija laimėjo visas ketverias rungtynes su 211 cm ūgio bokštu. Ką daryti?
Reikia suprasti, kokio lygio mašina yra graikų Dievas. Tai labiausiai jėga dominuojantis žaidėjas pasaulyje, primenantis varžovams negailestingus Shaquille'o O'Nealo laikus, tik jau šiuolaikiniame krepšinyje. Bet prisijaukinti Europos krepšinį Giannis užtruko ilgus metus ir tik nuo 2022 m. pradėjo demonstruoti kažką panašaus į NBA.
O Lietuvos rinktinės trenerių štabas su R.Kurtinaičiu priešakyje šiame čempionate tiesiog siautėja su savo gynybos idėjomis ir varžovų lyderių stabdymu. Kol kas tik pagyrimai R.Kurtinaičiui ir visai komandai už prisitaikymą visos vasaros metu. Ir be galo įdomu, kas bus paruošta antradienio vakarui.
Izraelio gynyba pirmoje rungtynių pusėje aštuntfinalyje buvo geriausias pavyzdys, kaip negalima gintis. Tiesiog tu negali laukti ateinančio Giannio su kamuoliu savo aikštės pusėje, neduodamas jokio spaudimo prieš tai. Po pertraukos vaizdas pasitaisė, bet 110 kilogramų garvežys jau buvo užkūręs visą komandos mechanizmą.
Bet įdomesnių gynybos sistemų prieš Giannį pastaruosiuose dviejuose turnyruose buvo ir jei olimpinių žaidynių Graikijos sudėtis buvo toli nuo to, ką jie turi šiemet, su nemetančiais įžaidėjais, tai arčiausiai šių metų buvo 2022 m. mėlynieji. Tuomet perimetre buvo tiek K.Sloukas, tiek ir T.Dorsey, kurie už pagalbas baudžia nepasigailėdami.
Giannio vedama Graikija tuomet sustojo ketvirtfinalyje prieš Vokietiją, bet geresnis gynybos pavyzdys prieš NBA megažvaigždę buvo aštuntfinalyje, kur iki paskutinės minutės kovėsi Čekija.
Tuomet prie Giannio asmeniškai stovėdavo arba Janas Vesely, arba kitas aukštaūgis, bet tik jam gavus kamuolį dar vienas, du, o kartais ir net trys čekai pradėjo spaustis į kamuolį, pastatydami tiesiog sieną. Aukštaūgis buvo provokuojamas metimams iš toli, bet lengvų praėjimų link krepšio negavo ir dažnai turėjo kliautis komandos draugais perimetre.
Galiausiai mačą graikai laimėjo, Giannis įmetė 27 taškus (8/17 met.), bet visa komanda realizavo 12 tritaškių iš 39, o jų nepalaužiamumas susvyravo prieš ant popieriaus ryškiai silpnesnę komandą. Kažko panašaus galima tikėtis antradienį.
Įsibėgėjantį Giannį link savo krepšio pristabdyti gali reikiamus kūnus turintys Ąžuolas Tubelis su Tadu Sedekerskiu, o jau baudos aikštelėje lauktų J.Valančiūnas. Apskritai, žaidimas aukštu penketu su įvardintais trimis Lietuvos žaidėjais neturėtų nustebinti – Ą.Tubelio užmetimas ant K.Slouko vėl būtų tarp variantų, jei, tarkime, T.Sedekerskis prižiūrėtų Giannį – tokiu atveju mirtini šio tandemo pikenrolai galėtų būti pristabdyti su išsikeitimo gynyba.
Žinoma, kalbant apie sienos statymą prieš Giannį, reikės atiduoti metimus Graikijai, kuri nors su Izraeliu ir daužė lanką (4 iš 25), viso čempionato metu iš toli atakuoja virš 40 procentų. K.Papanikolaou, K.Sloukas, D.Mitoglou ar daugiausiai tritaškių turnyre per grupių etapą pataikęs T.Dorsey yra solidūs metikai, tad sėkmės prašymas – neišvengiamas.
Bet su Gianniu tu turi kažką aukoti – jau geriau pralaimėti su kitų graikų tritaškiais nei leisti Gianniui dominuoti baudos aikštelėje, paliekant lietuvių gynėjus be pagalbų. Laukiame pamatyti, ką nusprendė daryti R.Kurtinaitis ir Ko.
Nepanaudota JV korta
J.Valančiūnas rinktinėje – tema numeris vienas dar nuo pavasario. Nesibaigė kalbos aplink kapitoną ir čempionate, kur jo žaidimo laikas stipriai svyruoja, o prieš Latviją jis nesiėkė nė 10 minučių. Daugeliui tai kelia antakį.
Visgi šioje rinktinėje jau anksti išryškėjo pagrindinis pasikeitimas – aikštėje žaidžia ne statusai ir ne kontraktai, o tie, kurie tą dieną geriausiai tinka treenerių sistemai. Kol kas tai maksimaliai teisinasi.
O antradienį 33-ejų centras turėtų būti gerokai tinkamesnis žaidėjas sukurtam trenerių žaidimo planui nei prieš Latviją, kur paslėpti gynyboje jį nuo latvių tritaškių buvo sunku.
Momentais nenustebintų JV gynyba arčiau krepšio tiesiogiai su Gianniu, iki tol jį atlydėjus mobilesniam gynėjui. Lietuvos rinktinės štabas prieš tokį varžovą gali griebtis ir netradicinės, aikštės, gynybos. Tuomet J.Valančiūno buvimas baudos aikštelėje paslėptų greičio trūkumą prieš metančius graikus.
Daug įtakos kapitono žaidimo laikui, žinoma, turės ir D.Mitoglou žaidimo galimybės, kuris yra iš toli neblogai metantis aukštaūgis. Bet atkarpų Graikijos rinktinėje gauna ir metimo neturintys broliai Antetokounmpo – Thanasis ir Kostas. Tuomet JV asmeninėje gynyboje bus lengviau.
Galvoju, kad 211 cm lietuvio žaidimo laikas antradienį bus tarp 15–20 minučių. Ne kosminis pokytis, bet galintis būti labai svarbus, pirmiausia, padėsiantis spręsti nemažai dalykų puolime. Čia tikrai perimetro linijos krepšininkams gali būti sudėtinga įveikti kibią graikų gynybą, o JV žaidimas ant ūselio vis dar yra tarp užtikrinčiausių ginklų čempionate.
Pridėkime, kad J.Valančiūnas vienintelis komandoje turi tokių rungtynių patirties, kai Graikijoje patirtis yra kitas ryškus pranašumas po Giannio faktoriaus.
Tai mačas, kuriame kapitono korta turėtų būti tokia ryški kaip senais gerais sidabriniais laikais. Pirmyn, Utena!
Širdis
„Širdies neišskautinsi“, – yra sakęs Lietuvos rinktinės vadovas Linas Kleiza. Ir šita mūsų komanda yra apie tai.
Kaip jau minėjau, šioje rinktinėje nėra jokių statusų, privilegijuotų ir mažiau priveligijuotų. Labai anksti sportuoti susirinkę vyrukai supranta, kad su Lietuvos rinktinės maršinėliais kiekvienas yra lygus, ir čia atvyko vasarą kovoti už trispalvę bei vienas už kitą. Nesakau, kad kažkas kitaip buvo anksčiau, bet šiemet susiklijavimo faktorių įvardija kiekvienas lietuvis komandoje.
Po R.Jokubaičio netekties talentu tai, turbūt, netalentingiausia komanda per labai ilgus metus, bet šis čempionatas jau ne kartą parodė, kad dažnai tokiuose turnyruose esminis faktorius yra ne talentas, o didžiulis noras su gera tarpusavio chemija bei tinkamu žaidimo planu. Lietuva, atrodo, yra pagavusi sėkmės receptą.
Dalies anksčiau laiko nurašyta rinktinė sau kelia aukščiausius tikslus – iš pradžių tyliai, o per čempionatą jau ir garsiai pradėjusi apie tai kalbėti. Ir toks, iš dalies kuklus, bet iš kitos pusės ir konkretus bei nuo pirmos dienos puoselėjamas mentalitetas yra tas, su kokiu reikia eiti kautis į ketvirtfinalį.
Jame Lietuva ir vėl žais su autsaiderės statusu, kas istoriškai mums jau yra palanku. Lietuviai tikrai patys savęs nenuvertina, bet aplinkos triukšmas numeta kimštinį kamuolį Graikijai.
Abi rinktinės išgyvena medalių badą nuo Jono Kazlausko laikų, bet Graikijos laukimas tęsiasi ne nuo 2015 m., o nuo seniai pamirštų 2009 m. Ir šiemet visa Graikija laukia rezultato, nes rinktinė ant popieriaus iš likusių komandų yra ryški favoritė laimėti medalius. Bet tą reikės įrodyti aikštėje.
O ketvirtfinalio etapas Graikijai yra istoriškai pražūtingas – iš pastarųjų 10 čempionatų ji čia pateko jau 9-tą kartą, bet keturi pastarieji buvo pralaimėti. O Lietuva trokšta keršto už 2017 m. aštuntfinalį, kur būtent ji buvo favoritė, bet mus palaidojo tas pats K.Sloukas.
Šios rungtynės turės ir dar vieną prieskonį – po favoritų nesėkmių tai potencialiai yra mačas dėl medalių. Ketvirtfinalio pora Sakartvelas prieš Suomiją reiškia, jog veikiausiai, jei reikėtų žaisti dėl bronzos, favorito statusas neišvengiamas. Tą supranta ir visi antradienį ant parketo būsiantis žaidėjai, tad įtampos klausimas dar labiau paryškinamas.
Laikas demonstruoti charakterį, kuris šiais metais lipa pro kraštus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
