Tyrimai taip pat rodo, kad pernelyg sandarus karstas gali turėti visiškai priešingą poveikį ir net padėti kūnui išlikti šimtus metų. Tad kodėl apskritai laidojame karstuose ir kas iš tiesų vyksta su žmogaus kūnu po žeme?
Karstas gali padėti kūnui greičiau suirti
Naujo tyrimo duomenimis, žmonės vieni kitus laidoja jau daugiau nei 240 tūkst. metų. Per šį laiką laidojimo tradicijos keitėsi, tačiau vienas dalykas išliko – mirusieji dažniausiai grąžinami į žemę.
„Iš dulkių atėjai, į dulkes sugrįši“, – sakoma tradiciškai.
Tačiau pasirodo, kad kelias nuo kūno iki dirvožemio gali būti gerokai sudėtingesnis, nei atrodo, rašoma sciencenorway.no.
Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) tyrėja Inghild Økland aiškina, kad mediniame karste palaidotas kūnas gali suirti greičiau nei tas, kuris palaidotas tiesiai žemėje.
Mokslininkė remiasi dviem tyrimais. Viename jų buvo analizuojami po Antrojo pasaulinio karo atkasti žmonių palaikai, kitame – laidojamos kiaulių skerdenų dalys, naudojamos kaip žmogaus kūno irimo proceso modelis.
Abiem atvejais pastebėta, kad mediniuose karstuose palaidoti palaikai greičiau virto dirvožemiu nei tie, kurie buvo palaidoti tiesiogiai žemėje. Taip yra dėl aplink kūną karste susidarančių sąlygų.
Pasak I. Økland, karstas gali sukurti daugiau deguonies turinčią aplinką, o tai ypač svarbu pirmosiomis savaitėmis po mirties – būtent tuomet irimo procesas yra itin aktyvus. Tuo metu be karsto palaidoto kūno irimo procesas kai kuriais atvejais gali sulėtėti ar net sustoti.
Kodėl svarbu, kad kūnas visiškai suirtų?
Kūno irimo greitis svarbus ne tik dėl biologinių procesų. Jis turi reikšmės ir kapinių priežiūrai bei jų naudojimui.
Pavyzdžiui, Norvegijoje kai kuriose kapinėse jau susiduriama su vietos trūkumu. Kapinių plėtra gali reikšti, kad reikės naudoti teritorijas, kurios kitu atveju galėtų būti pritaikytos parkams, žaidimų aikštelėms ar žemės ūkiui.
Kai kuriose Norvegijos kapinėse kapo vieta negali būti pakartotinai naudojama, kol nepraeina 20 metų. Tačiau net ir praėjus šiam laikotarpiui kapas gali būti panaudotas dar kartą tik tuomet, jei palaikai visiškai suiro.
„Jei po 20 metų vis dar yra didelių kaulų ir karsto liekanų, kapo negalima pakartotinai naudoti“, – aiškina I. Økland.
Ar kremavimas būtų geresnė išeitis?
Kai kapinėse ima trūkti vietos, natūraliai kyla klausimas – galbūt daugiau žmonių turėtų rinktis kremavimą? Tačiau, pasak I. Økland, tai nebūtinai yra paprastesnis sprendimas aplinkosaugos požiūriu.
„Taip, bet tik trumpuoju laikotarpiu“, – apie kremavimą kaip vietos problemos sprendimą sako mokslininkė.
Kremavimui reikia daug energijos, taip pat specialių filtravimo sistemų, kurios padeda sumažinti sunkiųjų metalų ir kenksmingų dujų patekimą į aplinką.
Be to, mokslininkė atkreipia dėmesį, kad pelenai gali būti linkę sulipti, o ne tiesiog ištirpti dirvožemyje. Tuo metu laidojant žmogų mediniame karste, jo kūne esančios maistinės medžiagos palaipsniui gali patekti į dirvožemį ir augalus.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
