Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) specialistai teigia, kad per artimiausius 43 metus dėl klimato pokyčių Vokietijos ekonomikos augimas kasmet sumažės vidutiniškai po 0,5 proc.
Klimato pokyčiai atsieis nepigiai: instituto specialistų skaičiavimais, iki 2050 m. jie Vokietijos ekonomikai kainuos 800 milijardų eurų. Atlikto tyrimo išvadose sakoma, kad šios išlaidos susideda iš žemės ūkiui padarytos žalos atlyginimo (330 mlrd. eurų) ir papildomų išlaidų energijai (300 mlrd.), o dar 170 milijardų pareikalaus būtinybė prisitaikyti prie „naujos klimato tikrovės“, rašo Vokietijos laikraštis „Die Tageszeitung“.
„Ekstremalių klimato reiškinių skaičius ir intensyvumas didės ir Vokietijos teritorijoje“, - tvirtina Claudia Kemfert, nuo 2004 m. balandžio vadovaujanti Vokietijos ekonominių tyrimų instituto energijos, transporto ir aplinkosaugos padaliniui. Instituto atliktas tyrimas remiasi prielaida, kad iki 2100 metų temperatūra visame pasaulyje padidės vidutiniškai 2 – 4,5 laipsnių. Paklausta, kokia tokios prognozės tikimybė, C. Kemfert atsakė, kad jau šiandien žalingų medžiagų išmetimas į atmosferą toks didelis, kad temperatūros padidėjimas 2 laipsniais – negrįžtamas procesas.
Sukūrę teorinį galimos situacijos raidos modelį, Vokietijos ekonominių tyrimų instituto specialistai išnagrinėjo klimato kaitos poveikį atskiroms ekonomikos šakoms. Sutinkamai su šiuo modeliu vien apsirūpinimas energija iki 2050 metų papildomai kainuos 300 mlrd. eurų. „Vokietijoje vasaros bus labai karštos ir sausringos“, - tvirtina C. Kemfert. Dėl karščių bus stabdoma atominių jėgainių ir šiluminių elektrinių veikla, nes upėse nepakaks būtino vandens kiekio joms aušinti. Išaugs naftos gavybos kaštai – vien dėl tos priežasties, kad uraganai naftos verslovių bokštams kels didesnį pavojų, negu dabar. Be to, energetinė Vokietijos infrastruktūra dažniau kentės nuo gausesnių audrų ir ekstremalių plikledžio apkrovų.
Planetos atšilimas pareikalaus papildomų išlaidų žemės ūkiui, sveikatos apsaugai ir pramonei. Dėl sausrų vasarą dažniau kils miškų gaisrai, o tai savo ruožtu vėl neigiamai veiks klimatą. Vandens trūkumas sukels rimtų problemų žemės ūkio sektoriuje, o kai kuriuose regionuose žemdirbystė išvis taps neįmanoma. Be to, instituto specialistai perspėja apie šiose platumose neregėtų tropinių ir subtropinių ligų plitimą – C. Kemfert kaip pavyzdį nurodo maliariją. Dėl ekstremalių vasaros karščių Europoje sparčiai daugės mirčių nuo šilumos smūgio. Kaitra turės įtakos ir darbo našumui. Kartu su ypatingu sausringumu bus stebima ir gausių kritulių susidarymo tendencija: liūtys pridarys žalos nekilnojamojo turto ir infrastruktūros sektoriams. Didžiausią poveikį tai turės perdraudimu besiverčiančioms įmonėms: iki 2050 metų jų papildomos išlaidos išaugs iki 100 mlrd. eurų.
Tačiau, pastebi „Die Tageszeitung“, kai kam klimato pokyčiai išeis į naudą. Šiaurinė ir rytinė Vokietija trauks turistus, kurie nebenorės žiemą važiuoti į be sniego likusias Alpes. C. Kemfert manymu nepraloš ir statybos pramonė bei atsinaujinančių energijos šaltinių sektorius: juk kažkam teks statyti didesnes užtvankas ir atstatinėti nuplautus tiltus.
Kuo remdamiesi Vokietijos ekonominių tyrimų instituto ekspertai apskaičiavo nuostolius, kuriuos atneš besikeičiantis klimatas? „Mes sukūrėme modelį, į kurį buvo įtraukti ankstesnių mūsų tyrimų rezultatai, ir palyginome jį su temperatūros augimo prognozėmis, - aiškina Claudia Kemfert. – Tokiu būdu gauti rodikliai nėra prognozė, tai veikiau apytikriai duomenys. Ir, žinoma, mums gresiančių milžiniškų nuostolių dar galima išvengti – jei pagaliau rimtai būtų susirūpinta klimato apsauga, 0,1 proc. BVP galėtų pristabdyti liūdną įvykių eigą.“
Pasak jos, neseniai paskelbtas ES planas iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. suvartojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių ir siekis 20 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas bus gera pradžia, nes „pirmą kartą energetinė politika buvo sujungta su klimato politika“. Iškelti uždaviniai – tai tik kelio pradžia, bet jį bereikalingomis kalbomis jau pradėjo ardyti ES šalys, rašo „Die Tageszeitung“.
