Nors Putinas ir Wagnerio vadovas Jevgenijus Prigožinas ir toliau aiškiai nepasako, kas čia vyko ir kodėl, bet vienas dalykas aiškus: Rusijos prezidento nenugalimumo lukštas subyrėjo.
Tai nereiškia, kad Putino režimo pabaiga yra neišvengiama. Tačiau dabar nagrinėjama daug sunkiai įsivaizduojamų ir net keistų scenarijų, nes visi spėlioja, kas bus toliau.
Yra „daugiau nežinomųjų nei žinomų“, – anonimiškai sakė aukšto rango Vidurio Europos diplomatas.
Kitas Putino žingsnis: represijos?
Daugiau karo? Vaizdai, kuriuose Wagnerio kariai užėmė pagrindinę karinę būstinę prieš išžygiuodami į Maskvą sukėlė nemažai svarstymų apie tai, koks gali būti Putino atsakas. Ekspertai netiki, kad Putinas niekas nesiima. Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau užplūs smurto banga.
„Manau, kad dabar natūraliai seks dar didesnės represijos Rusijoje“, – sakė Laurie Bristow, buvusi Didžiosios Britanijos ambasadorė Rusijoje. Vis dėlto to, tai dar neįvyko. Tiesą sakant, nepaisant to, kad maišto lyderiai savaip pasityčiojo iš prezidento, Putinas teigia siūlantis Wagnerio grupės nariams ir jų lyderiui išeitį. Pirmadienį jis pareiškė, kad Wagnerio kariai galės laisvai prisijungti prie reguliariųjų pajėgų, vykti namo arba vykti į Baltarusiją, o tai sustiprino spėliones, kad dominavusi Maskvos režimo padėtis nyksta.
Vienas Rytų Europos diplomatas teigė, kad, jų vertinimu, Prigožinu gynybos ministerijoje „naudojosi tam tikra Kremliaus/FSB elito grupė, nepatenkinta dabartine vadovybe“. Ir, pridūrė diplomatas, Putinas vis tiek gali bet kurią akimirką pakeisti susitarimo su Wagnerio bosu sąlygas.
Tai kelia dar daugiau spėlionų apie tai, kas bus ateinančiais mėnesiais. Latvijos užsienio reikalų ministras ir išrinktasis prezidentas Edgaras Rinkēvičs išvardijo daugybę variantų: nuo „Putinas bando įvesti daugiau represijų namuose“ iki Rusijos lyderio „bandymo pradėti puolimą Ukrainoje, norint parodyti saviesiems, kad jis visiškai kontroliuoja situaciją“.
Ir nors dauguma ekspertų mano, kad kol kas Putinas išlaikys valdžią, pripažįstama, kad Vakarai turi apsvarstyti scenarijus, kuriais reiks remtis, kai jis būtų pakeistas. Įtakingi veikėjai Putino orbitoje ir FSB žvalgybos tarnyba tikriausiai jau stebi įvykius ir neaiškią Putino reakciją į juos, tikėtina, kad ieškoma laiko ir erdvės pakeisti prezidentą.
„Chaosas visada kelia pavojų, bet ateis laikas, kai Putino pozicija taps itin trapi ir jis bus pakeistas“, – sakė Vakarų Europos diplomatas.
Antradienio vakarą kalbėdamas kartu su grupe Europos lyderių Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte tvirtino, kad NATO sąjungininkės nenori nestabilumo. „Paneigiu tai, ką vakar sakė Putinas, kad mes Vakaruose esą norime, jog Rusija panirtų į vidaus chaosą“, – sakė Rutte.
„Priešingai, nestabilumas Rusijoje sukuria nestabilumą Europoje. Taigi esame susirūpinę. Šie įvykiai yra dar vienas įrodymas, kad Putino karas pasiekė tik dar daugiau nestabilumo – visų pirma, jis Ukrainos žmonėms sukėlė nepakenčiamas kančias“.
Johnas Loughas, Rusijos specialistas iš Chatham House, sakė manantis, kad Putinas vargu ar po metų vis dar bus valdžioje. Žinoma, tai, kaip šis procesas vystysis – per perversmą ar planuojamą perėmimą – turės įtakos, kas bus jo įpėdinis.
Emily Ferris RUSI instituto mokslinė bendradarbė teigė, kad kitas Rusijos lyderis greičiausiai bus „į jį labai panašus, kažkas, ką palaiko saugumo tarnybos, tas, kuris turi kažkokį saugumo išsilavinimą, ir gali kontroliuoti oligarchus.
„Asmuo, kuris ateis po Putino, bus tas, iš kuriuo galimai ateitis tam tikri pasikeitimai“.
Kitas Wagnerio vadas: Putinas? Prigožinas? Baltarusija?
Įspūdinga Wagnerio grupė tikrai nėra mirusi. Tačiau kam ji dirba, neaišku. Antradienį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino, kad Prigožinas atvyko į jo šalį, kur Wagnerio bosas pareiškė, kad jam bus leista toliau valdyti savo sukarintą įmonę.
Tai suglumino daugelį ekspertų, mat keista, kad Putinas leido jam grasinusioms pajėgoms veikti Baltarusijoje, o joms vis dar vadovaus charizmatiškas, nors Rusijoje ir išdaviku pavadintas lyderis.
Taip pat kyla klausimas, ką gauna Baltarusija? Regiono pareigūnai, kaimyninės šalys su nerimu stebi situaciją, bandydami nuspėti galimus ateities scenarijus.
Minskas ilgą laiką buvo artimas Maskvos sąjungininkas ir netgi leido Rusijai pradėti atakas prieš Ukrainą iš savo teritorijos. Anksčiau šį mėnesį Putinas taip pat sakė, kad Baltarusijoje ketina dislokuoti pirmąją taktinių branduolinių ginklų partiją. Dabar kai kurie Wagnerio kovotojai, matyt, vyksta ten.
„Turime labai atidžiai stebėti visus Wagner grupės judėjimus“, – antradienį perspėjo Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur, paklaustas, ar Wagnerio personalo atvykimas į Baltarusiją nekelia rizikos visam regionui.
„Atrodo, kad Prigožino ir Lukašenkos sandoryje galima atrasti daugiau nei buvo pasakyta viešai“, – svarstė jis.
Buvęs JAV armijos Europoje vadas generolas Benas Hodgesas, paklaustas apie Wagnerio buvimą Baltarusijoje, antradienį sakė, kad tai nekelia „didesnės rizikos Ukrainai, bet gali sustiprinti Lukašenkos galią prieš jo opoziciją ir (arba) būsimą Rusijos postūmį“.
„Įsivaizduoju, – pridūrė Hodgesas, – jis taip pat žiūrės į šį ryšį su Wagneriu, kaip į verslo galimybę Afrikoje“.
Antradienį Hagoje kalbėjęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad Wagnerio buvimas Baltarusijoje yra „tikrai rimtas dalykas“ ir kad, jo nuomone, šis žingsnis reikalauja „labai griežto NATO atsakymo“.
Wagnerio pajėgos jau yra keliose Afrikos šalyse, įskaitant Malį ir Centrinės Afrikos Respubliką, ir remia antivakarietiškas vyriausybes mainais už prieigą prie gamtos išteklių. O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažadėjo, kad jie ir toliau ten dirbs. Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad Wagneris išties dirbs Maskvai, o gal Minskui?
„Ar Lukašenka gali būti protingesnis už Putiną? – paklausė Rytų Europos diplomatas. „Tai būtų didžiausias smūgis Maskvai!“
Kitas Maskvos žingsnis Ukrainoje: Tuščios kareivinės? Mažiau samdinių? Pareigūnai tiria, kaip nesėkmingas Wagnerio maištas paveiks mūšio lauką Ukrainoje. Ar Wagner kovotojai grįš į mūšio lauką? Kaip jų maištas paveiks įprastos Rusijos kariuomenės mąstymą?
„Vienas iš dalykų, į kurį turėtume labai atidžiai stebėti ateinančias kelias dienas, yra tai, ar Rusijos armijos moralė krenta žemyn“, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Bristow.
Tačiau, jis pridūrė: „Turėtume būti labai atsargūs, kad negalvotume, jog tai reiškia, jog Ukrainos dar nelaukia ilgos ir sunkios kovos“.
Aukštas Vidurio Europos gynybos pareigūnas pabrėžė, kad jei Wagnerio kariai Ukrainoje nebekariaus, tai gali pakeisti karo dinamiką. „Wagner Group daug mėnesių buvo veiksmingiausia Rusijos kovos jėga Ukrainoje“, – sakė pareigūnas. „Jei grupė bus išformuota ir nebebus dislokuota Ukrainoje, tai sumažins Rusijos karinius puolimo pajėgumus“.
Ir tai ne viskas apie Wagnerį: savaitgalio maištas taip pat gali paveikti oligarchų, kompanijų ir Rusijos vadų, kontroliuojančių savo ginkluotas grupes, skaičiavimus.
Rinkēvičs, Latvijos užsienio reikalų ministras ir išrinktasis prezidentas, pabrėžė, kad Rusijoje yra daug privačių karinių subjektų ir kad silpstant Putino pozicijai gali atsirasti dar daugiau. „Kalbama ne tik apie reguliariąją kariuomenę Rusijoje, ne apie FSB“, bet ir apie tai, kaip kokia situacija gali susiklostyti, jei vis daugiau oligarchų, privačių įmonių ar valdžioje esančių žmonių ketina formuoti savo privačias armijas“.
Kitas branduolinio ginklo savininkas: Rusijos valstybė? Būsimas maištininkas?
Didžiulis Rusijos branduolinis arsenalas yra vienas iš elementų, išskiriančių ją iš daugelio kitų šalių, kuriose vyksta politiniai neramumai. Vakarų pareigūnai labai džiaugiasi matydami susilpnėjusį Putiną, tačiau jie taip pat nori matyti branduolinius ginklus stabiliose rankose.
Tiesą sakant, net ir šiuo šaltu santykių su Maskva etapu Vašingtonas vis dar savaitgalį derinosi su Kremliumi dėl branduolinių ginklų. Pirmadienį kalbėdamas Lavrovas sakė, kad Amerikos ambasadorius Maskvoje perdavė žinią, „kad Jungtinės Valstijos tikisi, kad su branduoliniais ginklais viskas bus gerai“.
Tačiau ekspertai ir pareigūnai teigia esantys įsitikinę, kad branduoliniai ginklai nepateks į netinkamas rankas. „Labai sunku įsivaizduoti situaciją, kai Rusijos valstybė netektų savo branduolinio arsenalo kontrolės“, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Bristow.
Kiti taip pat sutinka, bet teigia, kad Rusijos branduolinis arsenalas vis tiek gali vaidinti svarbų vaidmenį būsimoje kovoje dėl valdžios. „Mes gana gerai matome, ką jie daro saugumo labui“, – sakė buvęs NATO ginklų kontrolės centro direktorius Williamas Alberque'as.
„Labai tikiu, kad jų branduoliniai ginklai išliks saugūs ir bus pavaldūs 12-ajam GUMO“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos gynybos ministerijos direktoratą, valdantį Rusijos branduolinį arsenalą.
Tačiau pats 12-asis GUMO, pasak Alberque'o, gali tapti karaliumi būsimame Rusijos sostų žaidime.
Jei Putinas prarastų valdžią, jo įpėdiniai gali kreiptis į galingą direktorato vadovybę – ir tas, kuris laimės jų palaikymą, gali laimėti kovą dėl paveldėjimo.
„Jei Maskvoje būtų chaosas, jei būtų vienas ar keli trokštantys valdžios asmenys manau, protingiausias iš jų pasakytų: „Ką tik kalbėjausi su 12-ojo GUMO vadu“.
