„Šaltą žiemos dieną, kai žemė visa užklota baltu sniegu, lemties ranka, taip netikėtai visiems, išsivedė ilgametę mūsų kolegę Daivą.
Juk ir Tu tikėjai, kad dangus – beviltiškai aukštai. Tačiau vieną dieną jis nukrito po tavo kojom. Tada žodžiai neteko prasmės, o tyla ėmė skambėti…
Žmogaus gyvenimas auga, subręsta ir nužydi kaip augalas – lieka vaisiai: darbai, idėjos, palikuonys. Mūsų kolegė Daiva dirbo kartu su mumis, paliko neišdildomo, kruopštaus, sąžiningo ir reiklaus darbuotojo paveikslą.
Ji buvo puiki, taktiška, dalykiška – Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyresnioji slaugytoja. Jos meilė artimiesiems, pagarba ir dėmesys kolegoms, tolerancija gražiai derėjo su pareigingumu. Mes ją prisiminsime kaip nuoširdų ir jautrų žmogų, skubantį padėti kitiems…
Guodžia žinojimas, kad niekas be pėdsakų neišnyksta, tik įgauna kitokį pavidalą: tikėjimo, vilties ir atminimo“, – su liūdesiu rašoma pranešime.
Liūdi visa ligoninės bendruomenė
„Atsisveikinant su kolege Daiva, netekties liūdesį ir skausmą švelnina asmenybės šviesa, kurią Ji skleidė ir kurios, kas Ją pažinojo, niekas nepamirš.
Sudiev į tenai, į Anapus, kur žmogiškoji siela tebetęsia savo kelionę… Liūdi visa ligoninės bendruomenė.“
Kodėl seimo žulikai vis laikosi?
