Išsekus už privatizuojamus objektus biudžetą papildančiam pinigų šaltiniui Klaipėdos politikai ėmė registruoti likusį neparduotą turtą. Po didinamuoju stiklu atsidūrė ir viešoji pirtis, kurios vienintelė akcininkė yra uostamiesčio savivaldybė.
Netylančios Klaipėdos politikų kalbos apie pirties pardavimą miestiečius net paskatino išeiti į gatvę. Prieš kelias dienas prie miesto savivaldybės administracijos pastato susirinko per šimtą pirtininkų. Jie atsinešė kryžiumi surištų vantų ir reikalavo baigti diskusijas apie pirties įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą.
Įtartina veikla?
Parduoti miesto pirtį ne pirmus metus knieti uostamiesčio tarybos nariui Liberalų sąjūdžio atstovui Rolandui Bražinskui. Pavasarį griežtai pasisakęs už patrauklioje vietoje miesto centre esančios viešosios pirties, kurią administruoja bendrovė „Vildmina“, privatizavimą, dabar R.Bražinskas švelnino toną. Jis teigia norįs, kad visų miestiečių turtas būtų valdomas efektyviau.
„Manau, verta pradėti diskusijas bent dėl koncesininko parinkimo, - svarstė politikas. - Gal pirtis ir atlieka socialinę funkciją, tačiau norėtųsi, kad jos veikla būtų skaidresnė. Susipažinęs su finansiniais dokumentais nustebau - pagal pateiktus skaičius rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pirties pajamos ir sąnaudos buvo beveik tokios pačios. Tai stebime net kelerius metus iš eilės.“
2007 metais pirtis gavo 515 tūkst. litų pajamų, o išleido 512 tūkst. litų. Šiemet per tris ketvirčius gauta 407 tūkst. litų pajamų, o išlaidų turėta už 431 tūkst. litų. Suaugęs žmogus pirtyje gali nusiprausti už 15 litų, pensininkai - už 10 litų.
R.Bražinskui „Vildminos“ veikla įtartina, nes esą nevykdoma kasos kontrolė, nėra specialių lankytojus „skaičiuojančių“ vartelių. Taip pat tvirtinama, kad klientas gali naudotis pirties paslaugomis valandą, tačiau realiai būna ilgiau. Vandens maišytuvai seni, netaupantys vandens.
Dotacijų neprašo
Miesto pirtį administruojančios bendrovės „Vildmina“ direktorius Vytautas Eitmanavičius tikino, kad norintysis mušti pagalį visada atras. „Dabar užkliuvo laiko apskaita ir čiaupai, rytoj - kitkas, - stebėjosi jis. - Kur dar jūs nusiprausite už 15 litų? Kai Šiaulių pirtį perdavė koncesininkams, jie atvažiavo pas mane konsultuotis, kaip pavyksta išsilaikyti be savivaldybės dotacijų.“
Pasak V.Eitmanavičiaus, per dieną pirtyje nusiprausia per 300 žmonių.
Jos kokybiškas paslaugas pripažįsta ne tik be patogumų gyvenantys klaipėdiečiai, bet ir pirties teikiamų malonumų mėgėjai. „Tokio garo, kaip Klaipėdos pirtyje, daugiau niekur nerasi, - LŽ sakė dukart per savaitę į pirtį einantis verslininkas Šarūnas Jagminas. - Čia ateiname ne tik nusiprausti. Po dušu palįsti bet kur gali. Aš čia semiuosi sveikatos; pirtis labai padeda nugarai, sąnariams.“
1972 metais pastatytoje viešojoje pirtyje pernai apsilankė 48 tūkst. klaipėdiečių, per devynis šių metų mėnesius - beveik 38 tūkstančiai. Pusė klientų - socialiai pažeidžiami žmonės.
„Klaipėdoje yra per 30 privačių pirčių, tačiau daugelis klaipėdiečių renkasi mus, - gyrėsi V.Eitmanavičius. - Matyt, esame reikalingi.“
Kaimynai - vaiduokliai
Tolimesnei pirties veiklai koją gali pakišti kaimynystė su dvi XIX amžiaus viduryje pastatytas dujų saugyklas valdančia bendrove, kuri čia ketina plėtoti nekilnojamojo turto projektus. Pagal prieš kelerius metus parengtą detalųjį planą čia ketinama įkurdinti pramogų ir verslo objektus. Manoma, kad galimo naujo pastato pirmame aukšte būtų vietos automobiliams, antrame ir trečiame aukštuose - restoranai, konferencijų salės, lošimo namai. Prie pat dabartinio pirties pastato būtų statoma kelių aukštų automobilių saugojimo aikštelė.
Mindaugas Milinis
