Gruodžio mėnesį sukako 60 metų vienai didžiausių ekologinių katastrofų Anglijos istorijoje. Didysis smogas (angl. Great Smog) apgaubė Londoną 1952 metų gruodžio 5 dieną ir išsisklaidė tik po keturių dienų. Šis nutikimas tapo tikra ekologine katastrofa, kurios metu žuvo 12 000 žmonių, nukentėjusiųjų – per 100 000. Manoma, jog būtent po šios katastrofos atsirado šiuolaikinis ekologinis judėjimas, raginantis pasirūpinti savo aplinka ir ypač oro kokybe.
1952 metų gruodžio pradžioje Londoną apgaubė vėsus rūkas. Dar visai neseniai tvyrojusį apyšiltį klimatą pakeitė šaltis. Lengvesnis šiltas oras pakilo į viršų ir sudarė pažemėje susikaupusio šalto oro dangtį. Vėjo keletą dienų nebuvo, rūkas vis tirštėjo. Pajutę vėsą gyventojai ėmė stipriau šildyti savo būstus, taigi degino daugiau nei įprastai anglies. Lyg tyčia visai neseniai įvyko miesto viešojo transporto permaina – daugumą elektra varomų tramvajų pakeitė dyzelinį kurą naudojantys autobusai. Rūkas, sumišęs su nuodingais degimo produktais, apgaubė miestą gelsva migla, oro tarša per labai trumpą laiką pasiekė katastrofinį lygį.
Rūkas buvo toks tirštas, kad trukdė net judėti automobiliams – daugybė jų įstrigo spūstyse, nes dėl itin prasto matomumo tiesiog nebegalėjo pajudėti. Greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės darbas buvo paralyžiuotas. Atšaukti mieste turėję vykti renginiai, koncertai, nedirbo kino teatrai – smogas lengvai prasiskverbdavo į patalpų vidų, taigi žiūrovai paprasčiausiai nematydavo nei scenos, nei ekrano. 1952 metų gruodžio 6 dieną teatre „Saddler Valles“ nutraukta opera „Traviata“ – visi klausytojai salėje kosėjo. Tirštas aitrus rūkas palengva užtvindė salę, sceną buvo galima matyti tik sėdint pirmosiose eilėse.
Jau pačios pirmosios smogo dienos, penktadienio, vakarą rūkas pasiekė piką ir tiek sutirštėjo, kad matomumas sutrumpėjo iki penkių metrų. Kai kurie ryte iš namų išėję miestiečiai vakarop neberado kelio atgal, kiti įsigudrino pasiekti namus ranka laikydamiesi artimiausių pastatų sienų.
Daugybė žmonių, tikėdamiesi apsisaugoti, veidus prisidengdavo kaukėmis, kiti – šalikais. Tačiau tai nepadėjo: kvėpuoti vis tiek nebuvo kuo.
Pirmosiomis rūko dienomis mieste nesijautė jokios panikos. Juk rūkas Londone – įprastas reiškinys. Tačiau jau po kelių dienų, remiantis medicinos statistika, padėtis tapo katastrofinė: sparčiai augo kūdikių, vaikų, senų žmonių, kvėpavimo takų ligomis sergančių ligonių mirtingumas – per smogo dienas užregistruota apie 4000 mirčių. Ligonines užplūdo žmonės, susirgę kvėpavimo takų ligomis, mirtingumas mieste sparčiai augo. Tiesa, tai pastebėta ne iš karto – tik tada, kai po kelių dienų nebeliko parduodamų karstų ir laidotuvių vainikų. Daugybė žmonių tiesiog užduso. Dar maždaug 8 tūkstančiai žmonių mirė per artimiausią mėnesį.
Anglija nuo seno vadinta miglų šalimi. Nemalonus visa gaubiantis rūkas keletą amžių buvo virtęs savotišku Londono simboliu. Apie ūkanotą Anglijos sostinę rašė Čarlsas Dikensas, pavadinęs rūką „Londono asmenybės dalimi“, taip pat Arturas Konan-Doilis pasakojimuose apie Šerloką Holmsą. Rūkas įamžintas daugybės kitų rašytojų, dailininkų kūriniuose. Kartais juokaujama, kad rūkas – tokia pati Londono vizitinė kortelė, kaip ir Big Benas ar Anglijos karalienė. Tačiau šį kartą rūkas buvo kitoks. Žodį „smogas“ likus 50 metų iki Londono katastrofos, 1905-aisiais pasiūlė vartoti daktaras Henris de Bo, apibūdinęs nuodingą rūko pavidalo dūmų ir išmetamųjų dujų mišinį. Žodį sudaro angliškų žodžių „dūmai“ (smoke) ir „rūkas“ (fog) abreviatūra. Šio įvykio sukeltas šokas tapo pamoka, privertusia žmones keisti savo požiūrį į aplinką bei susirūpinti oro tarša. Nelaimė pademonstravo visam pasauliui, kad oro taršos problema kelia grėsmę visai žmonijai. Buvo priimti nauji ekologiniai standartai, ribojantys tam tikrų rūšių kuro naudojimą.
Smogo rūšys
• Fotocheminis smogas (Los Andželo tipo) – oro teršalų rūšis, susidaranti veikiant Saulės šviesai iš labai užteršto oro (rūko ir dūmų). Dažniausiai tokį smogą sukelia automobilių išmetamosios dujos. Šis smogas paprastai formuojasi sauso, saulėto ir karšto klimato zonose, vasaros metu, kai nėra vėjo ir kai užteršto oro sluoksniai nesimaišo, taip pat dėl fotocheminių procesų, vykstančių užterštame ore . • Drėgnas smogas (Londono tipo) – rūko, susidariusio dėl pažemėje susikaupusio šalto oro ir jį dengiančio šiltesnio oro sluoksnio, dūmų bei dujinių gamybos atliekų mišinys. • Ledinis smogas (Aliaskos tipo) – smogas, susidarantis esant žemai temperatūrai, iš šildymo sistemų garų bei buitinių dujų degimo produktų.
Kaip apsisaugoti nuo smogo
Susidarius smogui kyla pavojus, kad į žmogaus organizmą pateks daug kietųjų dalelių ir sveikatai kenksmingų cheminių junginių. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose (gerklėje, nosyje), čiaudint, kosint jos pašalinamos. Smulkiosios dalelės per kvėpavimo sistemą patenka į gilesnius kvėpavimo takus, nusėda bronchuose, alveolėse. Smulkiausios kietosios dalelės, pasiekusios alveoles, gali nukeliauti į kraują.
Veikiant kietosioms dalelėms sutrinka plaučių veikla, širdies ritmas susilpnėja šio organo funkcija, sumažėja vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Nuolat būnant aplinkoje, kurioje didelė kietųjų dalelių koncentracija, gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos – astma, bronchitas, ilgainiui – plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai. Didžiausia rizikos grupė – sergantieji kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, gastritu, taip pat vaikai, nėščiosios bei senjorai.
Per smogą įkvepiamos toksinės medžiagos per bronchus patenka į kepenis. Jei organizmas sveikas – šios dalelės kepenyse neutralizuojamos. Tačiau kuo didesnė jų koncentracija, tuo daugiau darbo tenka kepenims, tai gali pakenkti šio organo ląstelėms, išprovokuoti steatozę ir fibrozę.
Medikai pataria, kaip būtų galima apsisaugoti nuo šio neigiamo poveikio.
• Ribokite fizinį krūvį. • Venkite eiti į judrią gatvę. • Dažniau prauskitės po drungnu dušu. • Gerkite daugiau skysčių. • Jei sergate bronchine astma, nuolat turėkite priepuolius slopinančių vaistų, jei mieste tvyro smogas – aptarkite su gydytoju savo dienos režimo ir vaistų vartojimo korekcijas. • Kad apsaugotumėte kepenis, susidarius smogui vartokite daugiau produktų, kuriuose yra vitaminų A, C, E, gerkite daugiau šviežiai spaustų sulčių, žaliosios arbatos.
Parengė Laura Mureikaitė
