Patys Kinijos rinktinės žaidėjai, kurių dauguma yra kanadiečiai ir amerikiečiai, pripažįsta, kad tarpusavyje bendrauja anglų kalba.
Kuomet Pekinas sulaukė leidimo surengti 2022-ųjų žiemos olimpines žaidynes, kinų valdžia susidūrė su netikėta problema: nepaisant to, kad Kinijoje gyvena beveik penktadalis žmonijos populiacijos, vos keli tūkstančiai iš jų gali pasigirti tuo, kad moka žaisti ledo ritulį, rašoma „The Diplomat“. Neturėdami laiko parengti atitinkamo lygio komandą olimpiadai kinai pasirinko jau daugelį metų šalyje praktikuojamą taktiką: tiesiog nusipirko žaidėjus.
Kinijos valdžia daugelį mėnesių plušėjo po visą pasaulį ieškodami ledo ritulininkų, galinčių turėti bent teorinių etninių sąsajų su Kinija. Praėjus 8 mėnesiams po leidimo rengti olimpines gavimo kinai suformavo naują ledo ritulio klubą „Kunlun Red Star“ („Kunluno raudonoji žvaigždė“). Nepaisant to, kad pageidauta rinktinėje matyti azijiečių kilmės atletus, vien tuo talentų paieškoje nebuvo apsiribota.
Daug vilčių, tačiau prasti rezultatai
2016-aisiais „Kunlun Red Star“ tapo pirmąją oficialia Kinijos komanda, dalyvaujančia Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL), daugelio kritikų pripažįstama antrąja pagal pajėgumą Rusijos organizuojama ledo ritulio lyga, nusileidžiančia tik Šiaurės Amerikos Nacionalinei ledo ritulio lyga (NHL).
Nepaisant daug žadančios pradžios, kuomet jau pirmąjį sezoną pavyko pasiekti „Kunlun Red Star“ atstovaujamos konferencijos ketvirtfinalius, geresnių rezultatų nebepavyko pasiekti. 2021-ųjų sezoną „Kunlun Red Star“ apskritai teužėmė paskutinę vietą savo pogrupyje.
Apie Kinijos galimybes tarptautinėje arenoje prabilo ir Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF). „Stebėti komandą, kurią sudaužo 15-0, nėra gerai niekam, nei Kinijai, nei pačiam ledo rituliui“, – praėjusių metų rugsėjį naujienų agentūrai AFP aiškino IIHT prezidentas Lucas Tardifas.
Buvo netgi svarstoma apskritai atsisakyti šeimininkų komandos dalyvavo elitiniame turnyre, tačiau praėjusių metų gruodį galutinai apsispręsta – 32-ąją vietą pasaulio reitinge užimanti Kinija deleguos savo rinktinę į geriausiųjų 12-uko turnyrą.
99 proc. naudos atneša natūralizuoti ledo ritulininkai
Sausio 27-ąją buvo pristatyta ir rinktinės sudėtis, oficialiai patvirtinant, kad visi 24 komandos ledo ritulininkai bus iš to paties „Kunlun Red Star“ klubo.
Skaičiai išties įspūdingi: 11 Kanados žaidėjų, 9 kinai, 3 amerikiečiai ir vienas rusas. 9 Kinijos atstovai atrodytų visai padorus skaičius šaliai, kurioje ledo ritulys apskritai faktiškai neegzistuoja, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad nacionalinėje ekipoje jie atlieka tik stebėtojų vaidmenis.
Ledo ritulyje naudingumas komandai dažnai paprasčiausiai matuojamas įvarčiais ir rezultatyviais perdavimais. 2020-2021 KHL sezone „Red Star“ komanda ir 24 Kinijos ledo ritulio rinktinės atstovai surinko 198 taškus. Net 99,5 proc. šių taškų surinko užsienio šalių atstovai (vienintelį „kinų tašką“ surinko įvartį įmušęs puolėjas Rudis Yingas). Vien trys pagrindiniai komandos lyderiai – kanadiečiai Spenceris Foo, Tyleris Wongas ir Brandonas Yipas – surinko 44 proc. komandos „naudingumo taškų“.
Tiesa, „The Diplomat“ pažymima, kad užsienio sportininkų „pasisamdymas“ olimpinėms žaidynėms nėra tokia jau reta praktika. Talentingi didžiųjų sporto valstybių atletai dažnai pasirenka atstovauti kitas valstybes, jeigu neišsipildo jų svajonė prasimušti į geriausiųjų gretas savo gimtojoje šalyje. Šalys taip pat, kaip ir Kinija, sprendžia klausimus dėl tų sporto šakų, kuriose neturi stiprių atstovų, o tenka rengti varžybas dėl šeimininkų statuso. Pavyzdžiui, 2018-aisiais analogiškai kinams pasielgė ir Pietų Korėja, kuri pasisamdė septynis kitataučius žaisti jos ledo ritulio komandoje.
Rinktinės kasdienybė: bendravimas anglų kalba ir rusas Aoxibofu Dannisi
Žvelgiant iš šalies tokios pastangos reprezentuoti šalį gali atrodyti kiek komiškai. Pavyzdžiui, rusų ledo ritulininkas Denisas Osipovas, tapo Kinijos piliečiu Aoxibofu Dannisi. Viename iš interviu jis pripažino, kad komandoje jį vadina „Ozzy“, o tarpusavyje bendraujama anglų kalba.
Daugiausiai klausimų šiuo atveju kelia pats sportininkų natūralizacijos skaidrumo procesas. Tiek Olimpinė chartija, tiek ir IIHF įstatai numato, kad šalims atstovaujantys atletai privalo būti jos piliečiais. Tačiau Kinija garsėja tuo, kad faktiškai nepripažįsta dvigubų pilietybių – tokie atvejai yra itin reti ir turi griežtus kriterijus (santuoka su Kinijos piliečiu ar piliete, arba nuolatinis gyvenimas šalyje). Nė vienas iš Kinijos rinktinei atstovaujančių ledo ritulininkų to, tikėtina, neatitinka. Dar užsieniečiai itin retais atvejais gali būti natūralizuoti „dėl teisinių priežasčių“.
Todėl šiuo atveju iš Kinijai atstovaujančių ledo ritulininkų galėjo būti pareikalauta atsisakyti ankstesnės pilietybės, jiems galėjo būti suteikta dviguba pilietybė „dėl teisinių priežasčių“, arba Tarptautinis olimpinis komitetas su IIHF bei Kinija sutarė dėl išimčių, leidžiančių „pusiau natūralizuotiems“ atletams atstovauti Kiniją. Tas pats D. Osipovas Rusijos žiniasklaidai pripažino, kad „dar negavo Kinijos paso, tik vardą suteikė“, o iš pilietybei suteikti reikalingų dokumentų iš jo paprašė tik pažymos dėl teistumo.
Vyrų ledo ritulio turnyro kovas Pekine galite stebėti portale tv3.lt – visas naujienas ir transliacijas rasite specialiame žaidynių polapyje – https://www.tv3.lt/pekinas2022
