Žmonės sako, kad jeigu nemoki, nelįsk ir duok padaryti darbą kitam, kuris tai išmano. Protingas žmogus į šią išmintį atsižvelgia. Bet yra ir tokių, kurie stumiami vidinės garbėtroškos ar noro susikurti tvirtą finansinį gyvenimo pamatą veržiaisi į valdžią, kaip drugeliai į šviesą. Ir ten nusvyla sparnus.
Taip nutiko ir premjerui Gedimino Kirkilui, kuris, matyt, nesuvokdamas valstybės ir jos ekonomikos funkcionavimo dėsnių veržėsi per savo partiečių galvas į Vyriausybės vadovus, pasitelkdamas į pagalbą rusiškų dujų tarpininkės ,,Dujotekanos‘‘ kompanijos žmones ir jų remiamo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorių. Dabar, kai G. Kirkilo vadovavimo rezultatai ima vis labiau aiškėti, kyla klausimas, kas turėtų prisiimti atsakomybę už atneštą žalą Lietuvos valstybei ir jos piliečiams.
Aiškėja, jog Finansų ministerija prieš keletą metų ragino premjerą priimti biudžetą, kur perteklius viršytų 4 proc, nes tai būtų leidę, artėjant krizei, dėl ekonomikos perkaitimo turėti šiek tiek minkštesnę pagalvę, kuri padėtų ne taip skausmingai nusileisti. Deja, į šiuos perspėjimus neatsižvelgta ir Lietuva pasitiko krizę visiškai nepasiruošusi. Lyg nuoga šoko į dilgėles.
Lieka neaišku, ar tuometiniam socialdemokratų vadovui nebuvo suprantama, koks gali būti pasaulinės ekonominės krizės smūgis Lietuvai, jeigu tinkamai jai nebus pasirengta, ar noras bet kokia kaina laimėti parlamento rinkimus ir svajonės apie aukščiausiąjį valstybėje postą pastūmėjo slėpti šią informaciją ir pasyviai laukti būsimos krizės pasekmių. O po rinkimų nors ir tvanas.
Tuo pačiu metu Vyriausybė atidavė valstybės turtą, šalies energetiką vienai finansinei grupei. Laikotarpyje tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turo į šalies parlamentą Lietuvoje buvo paskelbta žinia, kad ,,LEO LT“ projekto kūrėjai sutartyse įrašė valstybei itin nepalankias sąlygas. Buvo teigiama, kad kilus konfliktui su kitais ,,Leo LT‘‘ savininkais, valstybė rizikuotų ne tik suteiktu „LEO LT“ turtu, bet ir kita savo nuosavybe. Ši informacija nuskambėjo, kaip perkūnas iš giedro dangaus, bet žinant, mūsų šalies politikos įpročius, kai prieš rinkimus siekiant pergalės prieš varžovą nesibodima manipuliuoti net valstybinės svarbos klausimais, geriau buvo palaukti ramesnių laikų.
Vargu ar dabartinį laikotarpį, likus dviems mėnesiams iki šalies prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos parlamentą galima laikyti ramesniu laikotarpiu. Nenustebčiau, jei į iniciatyvas, kurias šiuo metu kels įvairūs skirtingų partijų politikai šalies piliečiai žiūrės su tam tikra skepticizmo doze. Taip pat ir dėl Leo LT. Tačiau dabar Lietuvoje atsitiko neįtikėtinas dalykas. Net ir naujasis socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, pats buvęs G. Kirkilo vyriausybėje, o dabar pakeitęs jį, kaip partijos vadovas ir kandidatas į prezidentus, kritikuoja LEO LT projektą. Ką kalbėti apie opoziciją seniai raginančią, pabaigti su šiuo monstru, kuris matyt net nesiruošia statyti atominės elektrinės, o tik kaip stebuklinga višta perekšlė neša auksinius kiaušinius tiems, kas prie LEO LT prisiliečia. Bet ar vyriausybė parodys ryžtą pabaigti su šia aukso gysla ar ims ją įsisavinti, šiek tiek pakooregavusi, o vėliau į atsilaisvinusius pelningus postus sustačiusi savus?
Galima sveikinti energetikos ministro Arvydo Sekmoko pastangas sustabdyti pasipinigavimą iš LEO LT, kuriam kelią parodė buvęs premjero patarėjas prie įvairių valdžių Saulius Spėčius, napasikuklinęs kartu su kitu kolega iš LEO LT pasiimti po 180 tūstančių litų išeitinių pašalpų, o vėliau įsidarbinti tame pačiame LEO LT, tik kitose pareigose. Anksčiau neskelbtino dydžio išeitinę pašalpą pasiėmė pirmasis LEO LT vadovas Rymantas Juozaitis, bet šios tradicijos nepanoro tęsti jo įpėdinis Gintautas Mažeika. Vis dėlto, šis poelgis nepaskatino S. Spėčiaus ir jo kolegos atsisakyti išeitinių pašalpų. Nenuostabu. Galima spėti, kad šis pareigūnas buvo pagrindinis asmuo, kuris parengė tokias LEO LT projekto sąlygas, kad dabar jo norintys atsisakyti rizikuotų visos valstybės turtu, ar bent keliais milijardais. Kiek šios pinklės valstybei praturtino LEO LT dokumentus rengusiųjų gyvenimą, nežinia.
Naujasis socialdemokratų lyderis pavadino LEO LT projektą G. Kirkilo klaida, bet ne vienam kyla klausimas, ar tai buvo tik klaida ar nusikaltimas. Kaip ir kita veikla, vadovaujant Vyriausybei. Nesvarbu, ar premjeras nesuprato ekonomikos ir teisės ir pasitikėjo savo patarėjais, tokias kaip S. Spėčius bei Ūkio viceministru Anicetu Ignotu, kuravusiu energetiką taip, kaip buvo naudinga privačioms bendrovėms, ar pats buvo suinteresuotas LEO LT sandėriu. Šalies teisėsaugai būtų laikas tai išsiaiškinti, nes po kelių mėnesių, jei G. Kirkilas taps Europos parlamento nariu, ji gali nebeišdrįsti.
Kiti šios istorijos veikiantys asmenys lieka Lietuvoje. Gali likti ir G. Kirkilas, jeigu žmonės jį nureitinguos rinkiminiame sąraše žemyn. Jeigu teisėsauga norės, ji atskleis, kaip atsitinka Lietuvoje, kad aukščiausieji valstybės asmenys bei pareigūnai, išlaikomi mokesčių mokėtojų lėšomis, kuria projektus, naudingus konkrečioms verslo grupėms, bet nukreiptus prieš valstybę ir jos piliečius. Ir kokia yra tokios veiklos kaina bei padaryta žala.
