REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Netyla diskusijos apie aukštojo mokslo kokybę ir jos gerinimo būdus po to, kai paaiškėjo, kad vertinant inovacijų lygį Lietuva užima 25-tą vietą iš 28 ES narių. Šių metų kovą Europos Komisijos pateikta ataskaita Lietuvai atskleidė, kad nors ir esame viena iš daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių valstybė – mes neišnaudojame su darbo jėga, moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusio potencialo.

Netyla diskusijos apie aukštojo mokslo kokybę ir jos gerinimo būdus po to, kai paaiškėjo, kad vertinant inovacijų lygį Lietuva užima 25-tą vietą iš 28 ES narių. Šių metų kovą Europos Komisijos pateikta ataskaita Lietuvai atskleidė, kad nors ir esame viena iš daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių valstybė – mes neišnaudojame su darbo jėga, moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusio potencialo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, kokie veiksniai daro įtaką Lietuvos aukštojo mokslo kokybei, komentuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

REKLAMA

Lietuvoje aukštųjų mokyklų turime per daug

MOSTA direktorės teigimu, studijų kokybė užtikrinama turint atitinkamą studijų, mokslinės veiklos aplinką bei dėstytojus pasirengusius dėstyti ir skirti tam atitinkamai laiko. Taip pat, svarbu studentai, kurie būtų motyvuoti ir gebėtų studijuoti. Visgi, esant dideliam aukštųjų mokyklų skaičiui valstybės lėšos dažnai paskirstomos neefektyviai.

,,Daugelis tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių ekspertų pastebi, kad mūsų aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų tinklas yra labai fragmentuotas ir gan didelis. Kuomet stojančiųjų skaičius sparčiai mažėja, o šiuo metu stoja trečdaliu mažiau nei prieš 4-5 metus, užtikrinti kokybę ir vystyti mokslo ir studijų potencialą 45 aukštosiose mokyklose yra labai sunku ir vargu ar tikslinga.

REKLAMA
REKLAMA

Ne aukštųjų mokyklų skaičius lemia kokybę, bet valstybės finansinės galimybės yra ribotos. Svarbu priimti kryptingus strateginius sprendimus siekiant efektyviausiu būdu plėtoti mokslo ir studijų žmogiškąjį potencialą bei infrastruktūrą. Galima turėti daug silpnų institucijų ir leisti joms išgyventi arba koncentruojant potencialą siekti stiprių tarptautiškai konkurencingų aukštųjų mokyklų, kurios galės pritraukti geresnius dėstytojus, mokslininkus ir taip galės didinti studijų kokybę. Tokiu atveju didesnį dėmesį bus galima skirti specialistų parengimui, mokslininkų darbui, inovacijoms Tai strateginis ir sudėtingas ir tikrai ne mechaniškas pasirinkimas. Pasaulinė praktika rodo, kad tokia aukštojo mokslo strateginės krypties paieška ir sistemingas ėjimas ta kryptimi yra bendra ir akademinės bendruomenės ir politikos sprendimų priėmėjų atsakomybė,” – pastebi pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbiausia aiškus ir bendras tikslas

Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektoriaus prof. dr. Arūno Augustinaičio teigimu, aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje tikrai nėra studijų kokybės esminis rodiklis. Svarbiausia turėti vieną bendrą tikslą, kuriuo visi universitetai siektų panaudoti mūsų šalies jaunimo gabumų, galimybių, kūrybiškumo ir inovatyvumo potencialą. Pasak profesoriaus: ,,svarbu suvokti, kad mes turime mokyti visus, kuriuos tik įmanoma mokyti aukštojoje mokykloje. Gyvenant technologijų amžiuje negalima leisti, kad nors vienas žmogus, kuris gali pasiekti išsilavinimo ir iš to gauti realių rezultatų, to nepadarytų.“

REKLAMA

Norint užtikrinti kokybę, reikia būtent atsižvelgti ir į studentų poreikius, kurių įsitraukimui į inovacijų plėtrą ne tiek svarbu klasikinis, vien teorija pagrįstas mokymas, kiek mokymasis per patirtis ir bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais.

,,Problema ta, kad kol kas valstybė nemato privačių universitetų naudos ir potencialo. Šios aukštosios mokyklos yra realiai susietos su darbo rinka ir su verslo poreikiais, nes be to paprasčiausiai neišgyventų. Juk tokios aukštosios mokyklos nėra palaikomos valstybės, tad joms egzistuoti būtinas bendradarbiavimas su verslu.

REKLAMA

Tokiuose universitetuose rengiami specialistai atsižvelgiant į jų realų poreikį. Siekiama, kad jie patys jaustų savo karjeros galimybes, kad tiktų darbo rinkai ir patys matytų potencialias darbo vietas bei prisidėtų prie jų kūrimo. Šituo požiūriu santykis su verslu bei moksliniais tyrimais ir eksperimentine veikla (MTEP) apskritai vyksta daug organiškiau. Jis nėra parodomasis, o yra orientuotas siekti rezultatų ir veiksmingumo,” – pasakoja KSU rektorius.

Prof. dr. Arūno Augustinaičio nuomone, galbūt privatūs universitetai nerengia tokio aukšto lygio mokslininkų kaip parengia keli didieji universitetai, bet tuos, kurie orientuojasi į šiandienines karjeros perspektyvas išties paruošia kokybiškai.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų