Vasaros metu įvairiose socialinių tinklų grupėse ar forumuose neretai pasirodo žmonių klausimai apie KET pažeidimus užsienyje – ar žmones baudos pasieks, kaip jas apmokėti ir kokios gali būti rimtesnių pažeidimų pasekmės.
Vienas iš tokių keliautojų yra Lukas, kuris pasidalijo, kad kaimyninėje Latvijoje gerokai viršijo greitį, o už tai jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį.
Vyras dalijosi, kad Latvijos policininkai jį perspėjo, kad vairuotojo pažymėjimas negalios ir Lietuvoje.
„Latvijoje stipriai viršijau greitį – apie 60–70 km/h. Latvijos pareigūnai informavo, kad teisė vairuoti bus atimta 9 mėnesiams, o šis atėmimas galios ir Lietuvoje.
Gal kas nors esate susidūrę su tokia situacija?“ – dalijosi Lukas.
Lukui ši situacija iškėlė daugybę klausimų, kuriuos dažnai kelia ir kiti keliautojai.
Nepaisant to, kad tokie atvejai nėra kasdieniai, vis daugiau ES šalių bendradarbiauja tarpusavyje pagal įvairius susitarimus ir direktyvas. Tai reiškia, kad net jei pažeidimas įvykdomas užsienyje, jo pasekmės gali būti taikomos ir Lietuvoje – ypač jei kalbama apie sunkesnius pažeidimus, tokius kaip didelis greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus ar avarijos sukėlimas.
Kiekvienoje šalyje kita tvarka
Lietuvos policija pabrėžė, kad kiekvienoje valstybėje numatyta tam tikra eismo tvarka ir atsakomybė už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus pagal toje valstybėje galiojančius nacionalinius teisės aktus.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, lietuvis keliautojas gali iš pradžių net nesuprasti, kad padarė pažeidimą, jei jo lankomoje šalyje galioja kitos KET taisyklės. Taip pat už padarytą pažeidimą yra taikomos vietinės sankcijos, kurios gali stipriai skirtis nuo taikomų Lietuvoje.
Visgi Lietuvos policija atkreipė dėmesį, kad užsienio šalyje padaryti KET pažeidimai Lietuvoje nėra papildomai registruojami.
„Kiekviena šalis turi savo sistemą, kurioje registruojami užfiksuoti KET pažeidimai, padaryti jų teritorijoje. Pavyzdžiui Lietuvoje KET pažeidimai yra registruojami Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje“, – komentavo policija.
Tai reiškia, kad užsienio šalyje padarytas pažeidimas į Lietuvos nacionalinius registrus įprastai nėra perkeltas. Kitaip tariant, jeigu lietuvis vairuotojas viršijo greitį Prancūzijoje ar neteko teisės vairuoti Italijoje, šie duomenys nėra automatiškai keliami į Administracinių nusižengimų registrą.
Visgi tai nereiškia, kad tokių pažeidimų pasekmės išnyksta. Gal jie ir nėra įtraukti į registrus Lietuvoje, tačiau baudą susimokėti vis vien teks.
Pavyzdžiui, jei šalis yra ES narė, piliečiams oficialūs pranešimai apie užfiksuotą KET pažeidimą siunčiami tiesiai į registruotą vairuotojo ar automobilio savininko (valdytojo) registruotą gyvenamąjį adresą Lietuvoje.
Nėra bendro susitarimo
„Regitra“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė pabrėžė, kad vienas svarbiausių „Regitros“ uždavinių yra užtikrinti, kad į viešąjį eismą patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai, kurie turėtų pakankamai įgūdžių saugiai ir savarankiškai dalyvauti viešajame eisme, o taip pat užtikrinti sklandų vairuotojo pažymėjimų išdavimą bei keitimą nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Taigi, „Regitra“ suteikia teisę vairuoti, tačiau jos negali apriboti ar atimti.
Visgi, anot E. Bačionytės, „Regitra“, remdamasi kitų suinteresuotų institucijų gauta informacija, pagal faktą gali paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu.
Pavyzdžiui, gavus iš medicinos įstaigos pranešimą, kad vairuotojas dėl sveikatos sutrikimų nebegali saugiai valdyti transporto priemonės, taip pat iš policijos sulaukus duomenų, kad dėl tam tikrų KET pažeidimų asmuo prarado teisę vairuoti.
„Regitra“ atstovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vis dar egzistuoja skirtinga praktika dėl vairuotojų teisės praradimo atvejų užsienio šalių teritorijoje ir vieningas sprendimas ES mastu kol kas nėra rastas.
Pavyzdžiui, ES mastu nėra vieningų kriterijų dėl KET pažeidimų nuobaudų taikymo.
„Vienoje šalyje teisė vairuoti gali būti atimama už vienokius (lengvesnius / sunkesnius) Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kitoje – už kitokius. Kaip pavyzdys, vienoje šalyje gali būti atimama teisė vairuoti viršijus 30 km/h greitį, kitoje – 50 km/h.
Kadangi įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, vykstantiems į svečias šalis patariame pasidomėti toje šalyje nustatytomis Kelių eismo taisyklėmis“, – komentavo E. Bačionytė.
Nusikaltus užsienyje, Lietuvoje galima vairuoti ir toliau?
Pasak „Regitra“ atstovės, užsienyje atimta teisė vairuoti su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje negalioja.
„Tuo atveju, kai lietuviškas vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas užsienyje, asmuo, jei jis nuolatinis Lietuvos gyventojas, gali užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą.
Vairuoti Lietuvoje tokiu atveju galima, o dėl vairavimo užsienyje, reikia teirautis konkrečios valstybės, į kurią vykstama“, – pabrėžė E, Bačionytė.
Atstovė spaudai pasidalijo, kad taip pat būna, kad užsienio valstybių kompetentingų institucijų paimti vairuotojo pažymėjimai grąžinami išdavusiai įstaigai, Lietuvos atveju – „Regitrai“.
„Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimas nesibaigęs ir dokumentas atitinka grąžinimo sąlygas, jis saugomas grąžinti. Atkreipiame dėmesį, kad į „Regitrą“ grąžinti vairuotojo pažymėjimai yra saugomi vienerius metus nuo gavimo dienos“, – nurodė ji.
Tiesa, anot E. Bačionytės, jei teisė vairuoti atimama asmeniui, kuris nuolat gyvena Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybėje ir turi tos šalies vairuotojo pažymėjimą, naujas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas išduodamas nėra.
Tai iš esmės reiškia, kad tokiu atveju Lietuvoje vairuotojas vairuoti nebegali.
Taip pat, Lietuvos gyventojams, turintiems lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir padariusiems pažeidimą Lietuvoje, teisė vairuoti atimama tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse.
„Tai padaryti įpareigoja ES direktyva, kurioje įtvirtinta nuostata, kad savo šalyje praradęs teisę vairuoti asmuo, draudimo laikotarpiu jos negali įgyti kitoje ES šalyje“, – komentavo E. Bačionytė.
Baudas gali išieškoti
Dažnai žmonės galvoja, kad tik palikus šalį, viskas išsisprendžia savaime ir niekas jų neieškos. Visgi baudos, galbūt po šiek tiek ilgesnio laikotarpio, tačiau visuomet pasiekia vairuotojus.
Tačiau kai kurie vairuotojai atlaidžiai į situaciją pažiūri netgi sulaukė baudos į namus ar elektroniniu paštu. Dalis žmonių mano, kad gali jos neapmokėti, nes užsieniečiai jų Lietuvoje neras.
Visgi vėliau paaiškėja, kad net senos baudos vairuotojus pasiveja.
Paprastai tokioms baudoms apmokėti duodama 60–90 dienų. Jei bauda nebuvo apmokėta praėjus terminui, bauda gali būti didinama arba perduodama skolų išieškojimo tarnybai Lietuvoje. Tokiu atveju išvengti mokėjimo niekaip nepavyks ir galimai dėl delspinigių teks susimokėti dar didesnę sumą. Būtent dėl to baudas rekomenduojama apmokėti laiku.
Taip pat dažnai yra suteikiamos nuolaidos, jei bauda yra apmokama itin greitai.
Be to, kai kuriais atvejais, gali kilti nemalonumai pasienyje. Jei bauda nebuvo sumokėta, sugrįžus į šalį, kurioje buvo atliktas pažeidimas gali būti atsisakyta žmogų įleisti ar nuspręsta konfiskuoti automobilį.
Tiesa, jei gautos baudos suma itin maža ir neperžengia minimalios išieškojimo ribos, įmanoma, kad bauda lieka sistemoje, bet aktyviai neišieškoma. Tačiau tai nereiškia, kad ji išnyko.
Kaip išvengti baudų vairuojant užsienyje?
Norint išvengti baudų keliaujant, patariama, prieš išvykstant pasidomėti lankomos šalies KET taisyklėmis. Pavyzdžiui, daugelyje šalių skiriasi greičio apribojimai, todėl dažnai žmonės pažeidžia taisykles net to nežinodami.
Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai baudas vairuotojai gauna už tai, kad pamiršta sumokėti kelių mokesčius.
Išvengti šių pažeidimų padeda ir įvairios navigacijos programos, kurios dažniausiai įspėja apie greičio matuoklius, greičio apribojimus ar mokamus kelius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
