Kaip atsirado aistra keksiukams?
Aš visada buvau kepėjėlė. Man šis užsiėmimas yra atsipalaidavimas ir prasiblaškymas nuo darbų. Prieš trejus metus iš prekybos centro nusipirkau pirmąją savo keksiukų skardelę ir pradėjau kepti. Tai darau iki šiol. Keksiukus labai mėgstu, nes jie iškepa greičiau nei dideli pyragai, o šių pyragaičių puošyba – man savotiškas menas, smagioji viso gaminimo dalis. Kadangi mano tinklaraštis, kuriame aprašau savo konditerinius bandymus, yra viešas, o ilgainiui vis daugiau skaitytojų ėmė laukti naujų istorijų, esu įsipareigojusi neprarasti ūpo ir ieškoti naujų receptų.
Kas paskatino sukurti tinklaraštį „Keksiukų istorijos“?
Visų pirma – noras kepti ir kuo daugiau išmokti. Žinoma, dar reikėtų neužmiršti vyro ir draugų paskatinimų. Šiek tiek pavydžiai žiūrėdavau į internete patalpintas keksiukų nuotraukas, žavėdavausi jų papuošimais. Kai pradėjau juos pati kepti ir pastebėjau progresą, padariau viešą pareiškimą, kad keksiukus kepsiu kiekvieną savaitę. Taip ir gimė tinklaraštis „Keksiukų istorijos“. Vėliau sesuo, draugai panoro jais pavaišinti savo švenčių svečius. Per 48 savaites atsirado įdirbis. Dabar jau žinau įvairiausių gudrybių.
Keksiukų kepimas yra tik pomėgis ar idėja verslui?
Kepti pradėjau dėl asmeninio malonumo, tačiau kai receptus ėmiau publikuoti tinklaraštyje ir socialiniame tinkle „Facebook“, jie sulaukė daug dėmesio. Kas žino, galbūt kada nors „Keksiukų istorijos“ suaugs ir taps tikru verslu? Tik dar norėčiau kur nors pasimokyti, įsigilinti į konditerijos subtilybes.
Kaip kuriami „Keksiukų istorijų“ receptai?
Kai pradėjau rašyti „Keksiukų istorijas“, iš pradžių susirasdavau man patinkantį receptą, pabandydavau pagal jį išsikepti keksiukų, o tada aprašydavau savo įspūdžius. Jei nepavykdavo, tai taip ir parašydavau. Ilgainiui plečiantis mano skaitytojų ratui „Keksiukų istorijos“ pasikeitė. Dabar nusprendžiu, kokio skonio keksiukų noriu, ir imuosi kompiliuoti įvairias idėjas, kaip tą skonį išgauti. Pavyzdžiui, sugalvoju, kad skanu būtų paragauti keksiukų, kurių skonis primintų „Snickers“, tada pradedu fantazuoti, kaip tas keksiukas turėtų atrodyti, kokius ingredientus dėsiu, kaip panaudosiu karamelę ir pan. Įdarai, kuriuos reikia dėti į jau iškeptą keksiuką – man buvo vienas didžiausių atradimų, nors užsienyje tai anokia naujiena, keksiukų fanai ten kraustosi dėl tokių dalykų iš proto.
Kuriant „keksiukų istorijas“ yra tekę iškepti keksiukus su šokoladu ir burokėliais. Nors man jie nepatiko, buvo valgytojų, kurie pyragaičius gyrė, taigi receptą vis tiek pateikiau. Dabar leidžiu sau aprašyti tik sėkmingai iškeptų keksiukų istorijas. Eksperimentuojant ir keliant sau kartelę kartais tenka ieškoti kaip pasigaminti ingredientų, kurių Lietuvoje sunku rasti arba jie pas mus brangiai kainuoja. Taip teko išmokti pačiai pasigaminti vanilės ekstraktą.
Kas yra tie žmonės, kurie dažniausiai degustuoja keksiukus?
Tai mano artimieji ir draugai, kurie kaskart kelia kartelę ir dalinasi idėjomis, kaip dar būtų galima patobulinti keksiukus. Jie labai atviri ir neslepia, jei koks nors keksiukas ar jo papuošimas nepatinka. Atsirado jau tokia tradicija, kad ragautojai kiekvieną trečiadienį renkasi pas mus, jų būna nuo 6 iki 12. Draugai jau spėjo įprasti, kad į svečius ateidami atneša dėžutę kiaušinių, pakelį cukraus ir kitų ingredientų, reikalingų naujoms „keksiukų istorijoms“. Mano vyras – fotografas, sesuo – animatorė, tad turiu puikią komandą, kuri pagelbėja, kad keksiukai tiek nuotraukose, tiek realybėje atrodytų išskirtinai.
Ar visada jų atsiliepimai būna tik teigiami?
Kartais ragautojai net įžvelgia tokių ingredientų, kurių keksiukuose nėra, bet dažniausiai jie lieka patenkinti skoniu ir vaizdu, o tai man – svarbiausia.
Kokie Jūsų kepti keksiukai Jums pačiai buvo skaniausi?
Tiramisu keksiukai – mano visų laikų mėgstamiausi. Tai vaniliniai keksiukai, aplieti stipria nesaldinta kava, su maskarponės kremo kepure, gausiai apibarstyti kakavos milteliais. Kartais skoniui sustiprinti po kremu dar paslepiu keletą šviežių uogų: juodųjų serbentų, aviečių.
Patarkite, ką daryti, kad keksiukai visada pavyktų?
Dažniausiai keksiukams tešlą maišau mediniu šaukštu, kad jie labiau iškiltų, miltus persijoju ir įpilu šiek tiek kefyro. Keksiukai iškepa per 20-25 min., tačiau jų puošyba ir įdaro gamyba gali užtrukti ir iki kelių valandų. Svarbu traukiant iš orkaitės iškeptus keksiukus uždaryti langus, nes dėl didelių temperatūrų skirtumų ir skersvėjų jie gali subliūkšti. Taip pat reikėtų nepamiršti juos atvėsinti ir tik tada puošti kremu, nes kitaip jis išsilydis ir nubėgs. Kepant keksiukus nereikėtų jų perkepti, nes kuo keksiukas ilgiau kepa, tuo tampa sausesnis.
„Keksiukų istorijų“ autorė Eglė Petronienė pateikia porą savo sukurtų ir išbandytų keksiukų receptų.
Šokoladiniai keksiukai su avietėmis ir plakta grietinėle
12 – 15 keksiukų iškepti:
1 pakelis (470 g.) „Kauno Grūdų“ miltinio mišinio šokoladiniams keksiukams
175 ml bekvapio aliejaus (puikiai tinka rapsų arba saulėgrąžų)
200 ml vandens
36 – 45 šviežių arba šaldytų aviečių (jas puikiai galima pakeisti vyšniomis)
Kremui:
250 ml plakamosios grietinėlės (35 – 36 proc. riebumo)
1 šaukšto cukraus pudros
Kadangi keksiukų tešla tikrai labai greitai paruošiama, iš pradžių įjunkite orkaitę. Tegul ji įkaista iki 180 laipsnių karštumo temperatūros. Kepimo formoje išdėliokite popierinius sijonėlius. Miltinį mišinį keksiukams sumaišykite su 175 ml vandens ir 200 ml aliejaus. Išeis gana tiršta blizgi masė. Dėkite po šaukštą tešlos į kiekvieną sijonėlį, ant jos suguldykite po 2-3 avietes ir galiausiai paslėpkite uogas po dar vienu šaukštu tešlos. Taip susluoksniuotus keksiukus kepkite apie 20 – 30 min., kol šie gražiai pakils ir sutvirtės.
Atvėsusius keksiukus puoškite plakta grietinėle. Tai paprastas, bet labai efektingai atrodantis, kremas. Šaltą grietinėlę pradėkite plakti dideliu elektrinio plaktuvo greičiu. Kai tik pasirodys pirmosios putos, greitį sumažinkite iki mažiausio, įdėkite cukraus pudros ir plakite toliau, kol pasieksite norimą konsistenciją. Kremą ant keksiukų galite uždėti šaukštu arba išspausti konditeriniu maišeliu.
Pyragaičius puoškite šokolado drožlėmis, šviežiomis uogomis, o jeigu tokių nėra, kuo puikiausiai tinka spalvoti saldainiai ir pabarstukai.
Tiesa, standžiai išplakta grietinėlė ant keksiukų išsilaiko kuo puikiausiai. Tad papuoštus pyragaičius ant stalo galima patiekti ir kitą dieną. Žinoma, tam visiškai netinka pirktinė plakta grietinėlė iš flakonėlių.
Tikro itališko skonio Tiramisu keksiukai
12 – 15 keksiukų iškepti:
1 pakelis (470 g.) „Kauno Grūdų“ miltinio mišinio keksui
240 ml kefyro
140 g. lydyto sviesto
100 ml stiprios nesaldintos kavos
Papuošimui:
200 ml plakamosios grietinėlės (35 – 36 proc. riebumo)
200 g. „Mascarpone“ sūrio
2 šaukštų cukraus pudros
Kakavos miltelių
Pakelio turinį sumaišykite su lydytu sviestu ir kefyru. Dėkite po kupiną šaukštą tešlos į popierinius keksiukų sijonėlius (būtinai naudokite metalinę arba silikoninę kepimo formą!) ir kepkite pyragėlius 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 – 30 min., kol šie gražiai pakils ir sutvirtės.
Kol keksiukai kepa, pasiruoškite kremą. Grietinėlę išplakite su cukraus pudra iki standumo. Kad viskas puikiai pavyktų, šaltą grietinėlę pradėkite plakti dideliu elektrinio plaktuvo greičiu. Pasirodžius pirmosiomis putoms, greitį sumažinkite, įdėkite cukraus pudros ir toliau plakite kremą iki norimos konsistencijos. Galiausiai įmaišykite „Mascarpone“ sūrį.
Atvėsusių keksiukų viršūnėles subadykite šakute ir apliekite 1 – 2 šaukšteliais stiprios kavos. Uždėkite paruošto kremo ir gausiai pabarstykite kakavos milteliais. Viskas – pyragaičiai paruošti!
Labai skanu Tiramisu keksiukus pagardinti šviežiomis arba šaldytomis uogomis! Jau atvėsusiuose keksiukuose peiliuku išpjaukite nedideles duobutes, įdėkite po keletą juodųjų serbentų, šilauogių, vyšnių ar kitokių turimų uogų. Viską apliekite kava, uždėkite kremo ir pabarstykite kakavos milteliais. Geriau už Tiramisu keksiukus yra tik Tiramisu keksiukai su gaivia staigmenėle!
Inga Lebrikaitė
