REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Juos pamačiusi publika kartais pradeda juoktis dar net neprasidėjus šou. Juos sutikus gatvėje, norisi šypsotis, jie moka įprastas ar net liūdnas situacijas paversti komiškomis. Bet kas keisčiausia, nėra linkę savęs vadinti komikais. Labiau aktoriais, artistais ar tiesiog meno atstovais. Ar sunku prajuokinti liūdnus žmones, kaip dažnai save linkę vadinti lietuviai?

Juos pamačiusi publika kartais pradeda juoktis dar net neprasidėjus šou. Juos sutikus gatvėje, norisi šypsotis, jie moka įprastas ar net liūdnas situacijas paversti komiškomis. Bet kas keisčiausia, nėra linkę savęs vadinti komikais. Labiau aktoriais, artistais ar tiesiog meno atstovais. Ar sunku prajuokinti liūdnus žmones, kaip dažnai save linkę vadinti lietuviai?

REKLAMA

TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ kalbėjusi aktorė Kristina Kazlauskaitė yra įsitikinusi, kad jos profesijos atstovai turi mokėti atlikti ir komiškus, ir dramatiškus vaidmenis. Kuo platesnis diapozonas – tuo geriau.

„Didžiausias nesąmones tu turi paversti tau pasaulinio lygio rimtu reikalu ir tik iš šono žiūrint tai atrodo labai juokinga“, – apie savo darbą kalba žymi aktorė.

REKLAMA
REKLAMA

Įgimtas humoro jausmas

K. Kazlauskaitė pokalbio metu sugrįžusi į jaunystę, prisimena, kad dar mokykloje ji buvo ta „linksmuolė humoristė“. Aktorė šypteli, kad jai užtekdavo parodyti pirštą ir ji jau imdavo kvatoti, ko pabaigoje sekdavo išvarymas iš klasės.

REKLAMA

„O kas man ten juokinga buvo... Mėgdavau viską paversti juokais. Kaip tai mokėti? Tai įgimta, viskas vyksta čia pat. Tam tikroje situacijoje vieni pasimeta, kiti kažką ima daryti, o aš paimu sujuokauju ir net pati nežinau iš kur tai, bet matyt yra tos stygos viduje“, – sako ji.

Nors aktorei dar vaikystėje patikdavo viską paversti juokais, tačiau K. Kazlauskaitė neneigia, kad už ne laiku ir ne vietoje paleistą juokelį jai tikrai kliūdavo. Tiesa, žymi aktorė patikina, kad norint prajuokinti žiūrovą, aktorius neturi pats jo juokinti:

„Teatre vaidinat komediją ar kuriant vaidmenį, tu pats neturi juokinti žiūrovo. Tu kurdamas situaciją, viską turi daryti pilnu rimtumu, tuomet atrodai dar kvailesnis, kad tau šita nesąmonę yra tokia tikra.

REKLAMA
REKLAMA

Tu dirbi pilna koja, todėl net didžiausias nesąmones turi paversti pasaulinio lygio rimtumo reikalu ir tik iš šono žiūrint, tai atrodo labai juokinga“.

Lietuviai juokiasi sunkiai

Niekam ne paslaptis, kad prajuokinti lietuvius iš tiesų yra ne tokia jau ir paprasta užduotis. Su tuo sutinka ir pati aktorė.

„Sunkiai mūsų žmonės juokiasi, tikrai labai sunkiai. Vėl gi, salėje sėdi tokie patys žmonės kaip ir mes, kurie galvoja: o jeigu aš ne vietoje juokiuosi, ką kaimynas pagalvos.

Mes esame šiek tiek susikaustę, todėl žiūrovą prajuokinti sunkiau. Žinoma, jeigu nėra reikalo pravirkdyti, tai kam tai daryti“, – tikina K. Kazlauskaitė.

Žiūrovų mylima aktorė pripažįsta, kad gyventi su humoro jausmu žmogui iš tiesų yra daug lengviau. K. Kazlauskaitė pasakoja, kad yra labai sunku nemokėti tam tikrose situacijose pažiūrėti į save iš šono, pasijuokti ir nueiti toliau. Juk visi mes esame gyvenime suklupę, ne taip pasielgę ar suklydę, tačiau svarbiausia – teigiamas požiūris:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Juokas yra gamtos dovana žmogui, taip pat kaip ir ašaros. Aš jeigu verkiu, tai pas mane būna Niagaros kriokliai. Kai išsiverkiu, man sielą reikia užpildyti ir tuomet pradedu juoktis, įvyksta mainai tokie. O mano profesija yra viskuo dalintis, tai tuo ir dalinuosi su žmonėmis“.

K. Kazlauskaite neneigia, kad kartais aktoriams yra prilipdomos tam tikros etiketės, todėl ištrūkti iš jų gali būti labai sunku. Taip, pavyzdžiui, nutiko ir su aktoriumi Rolandu Kazlu. Ilgą laiką vaidinęs komedijose, vyras pasirinko rimtesnius vaidmenis. Tuomet turėjo praeiti labai daug laiko, kol žiūrovai liovėsi juoktis jo pasirodymo metu.

Širdį teko rinkti gabalais

Aktorė K. Kazlauskaitė atvirauja, kad ji gyvenime bando visada pasižiūrėti į situacijas iš lengvesnės pusės, nors pripažįsta, kad anksčiau tai padaryti sekdavosi labai sunkiai.

REKLAMA

„Anksčiau buvau baisi tragikė, nemiegodavau, grauždavau save dėl visko. Dabar jau žiūriu, kad po truputį išmokstu – gal tiesiog jau per daug buvo visko ir apsišlifavau kampus. Aš visada stengiuosi pasukti iš kitos pusės, nustumti tą akmenį, kuris guli man ar kitam ant dūšios.

Stengiuosi pasakyti, kad viskas praeina, viskas keičiasi – tai labai padeda gyvenime“, – sako aktorė ir pripažįsta, kad jos gyvenime buvo ir itin sunkių periodų, kai pasaulis dužo į šipulius, o lipti į sceną vis tiek tekdavo:

„Gyvenime buvo ypatingai sunkių periodų, bet tu negalėjai darbo patraukti. Tu vis tiek ėjai ir vaidinai, o jei neturėtum humoro jausmo, tai būtų labai sunku. Kai turi eiti, juokinti žiūrovus, o tau širdis ne tai, kad plyšta, o jau suplyšusi į gabalus ir turi tik susirinkti ją – tada yra labai sunku.

REKLAMA

Pirmiausia, eini į darbą ir atsiduodi jam, o jeigu atsiduodi jam, atsiduri toks koks reikia ir ten kur reikia.

Jeigu darai tai nuoširdžiai, rezultatą savo pasieki. Tačiau po to būna labai sunku. Kai per save perlipi, viską nuryji, padarai ką reikia ir po to būna labai sunku, jautiesi toks kaip pajacas. Nuo šito žodžio juokas neima, graudulys ima. Tokiu ir jautiesi“.

Į viską pažvelgti lengviau

Aktorė pripažįsta, kad gyvenime jai humoro jausmas iš tiesų padėjo. Taip pat atvirauja, kad aktorių profesija yra tokia, jog nuolatos yra analizuojama siela, jos gelmės, pagal tai styguojami ir vaidmenys.

„Kartais į viską reikėtų pažiūrėti šiek tiek lengviau, bet tikrai ne paviršutiniškai, nes taip paprastai galima ir pravingiuoti, nepajautus tikrojo gyvenimo skonio. Reikia pasiekti ir dugną, kartais net su kakta, tada šauni kaip fejerverkas į aukštumas ir vėl nukrenti. Nereikia bijoti, nes tada ten ir turtėja širdis, kai paleidi savo dūšią“, – šypteli moteris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų