Bylos duomenimis, apie 11 val. Kauno autobusų stoties teritorijoje autobuso vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga iš keleivių įlaipinimo aikštelės, kliudė pėsčiąją. Moteris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo įstaigoje mirė.
Vairuotojui buvo pareikštas kaltinimas dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus.
Teisiamojo posėdžio metu T. B. kaltę pripažino ir gailėjosi. Jis paaiškino, kad prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga apsidairė, patikrino aplinką per autobuso veidrodėlius ir pradėjo judėti nedideliu, maždaug 3–5 km/val. greičiu. Išvažiavęs iš aikštelės vairuotojas išgirdo smūgio garsą ir iš karto sustabdė autobusą.
Vertindamas byloje esančius vaizdo įrašus ir kitus įrodymus, teismas nustatė, kad nukentėjusioji, pasiramsčiuodama lazdele ir nešdamasi pirkinių maišelį, ėjo autobusų stoties teritorija, priėjo prie autobuso galinės dalies ir pasuko už jo. Autobusas pradėjo važiuoti atbuline eiga jau moteriai atsidūrus už transporto priemonės.
„Teismas nustatė, kad tuo metu nukentėjusioji buvo autobuso „aklojoje“ zonoje, todėl vairuotojas jos negalėjo matyti per galinio vaizdo veidrodėlius. Autobuse taip pat nebuvo atbulinės eigos vaizdo kameros ar garsinio signalo, kurie būtų suteikę papildomą galimybę kontroliuoti erdvę už transporto priemonės“, – paskelbė teismas.
Teismas atkreipė dėmesį ir į nukentėjusiosios pasirinktą judėjimo kelią. Ji autobusų stoties važiuojamąja dalimi ėjo ne norėdama įlipti į autobusą ar iš jo išlipusi, bet siekdama sutrumpinti kelią nuo stotyje esančios parduotuvės iki namų, nors galėjo eiti pėstiesiems skirtu šaligatviu. Pasukusi už didelių gabaritų transporto priemonės galinės dalies moteris neįvertino galimo autobuso manevro ir su juo susijusio pavojaus. Atsižvelgta ir į tai, kad dėl amžiaus bei judėjimo sunkumų jos galimybės greitai sureaguoti ir pasitraukti iš autobuso judėjimo trajektorijos buvo ribotos.
Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia nukentėjusiosios elgesį vertinti kaip itin neatsargų ir turėjusį reikšmės eismo įvykio kilimui.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimas prieš pradedant važiuoti atbuline eiga įsitikinti manevro saugumu negali būti aiškinamas kaip vairuotojo absoliuti atsakomybė už bet kokius manevro metu kilusius padarinius, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją ir kitų eismo dalyvių elgesį.
Nors tai, kad nukentėjusioji buvo „aklojoje“ zonoje, savaime neatleidžia vairuotojo nuo pareigos elgtis atsargiai, teismui buvo svarbu įvertinti, ar konkrečioje situacijoje vairuotojas objektyviai galėjo numatyti jos buvimą už autobuso ir išvengti susidūrimo.
Įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas nenustatė pakankamo pagrindo konstatuoti, kad T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, buvo nepakankamai rūpestingas ir atsargus ar jo veiksmai neatitiko atsargaus vairuotojo elgesio standarto.
„Vien eismo įvykio faktas ir kilę padariniai savaime nepatvirtina, kad jie kilo dėl kaltinamojo nusikalstamai neatsargių veiksmų“, – konstatuota teismo nuosprendyje.
T. B. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, išaiškinant jiems teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Taip pat iš išteisintojo nepriteistos nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
