Dabar Kauno tvarkdariai tikina, kad situacija kardinaliai pasikeis – tam išleido daugiau kaip trečdalį milijono eurų ir įsigijo vienintelę Baltijos šalyse konteinerių plovimo mašiną.
„Greičiau bus reaguojama į gyventojų prašymus, gyventojai matys – tai vienas iš pagrindinių skirtumų, nes kai išsiveži, jiems atrodo, kad tai nevyksta“, – teigė atliekų valdymo padalinio vadovas Paulius Kapitanovas.
Atvykusi į kiemą, mašina šiukšles išpils ir suspaus, taip daugiau tilps, o konteinerio maišo lauks ne bet koks, o šiltas dušas.
„Vanduo yra šildomas tiek plovimo galvutėje, tiek aukšto slėgio pistolete. Šildymas tam, kad bakterijas nužudytų ir kad būtų efektyvesnis pats plovimas“, – pasakojo įmonės „ALWARK“ atstovas Tomas Samulionis.
Tvarkdariai pripažįsta, kad šie milžiniški šiukšlių maišai dažnai suplėšomi, tad juos iškėlus, betoninėse talpose ir vaizdas, ir dvokas vimdo.
„Iš rūsių žmonės išneša stiklainius, sudūžta jie, bėga skysčiai, purvas, darosi košė – tikrai negražu, o labiausiai tai bėda, kad benamiai suplėšo. Įlipa ten rinkti, supjausto, pasidaro kopėčias ir tada byra šiukšlės“, – nepakenčiama smarve piktinosi šiukšliavežio vairuotojas.
Esant poreikiui konteinerius žadama ir dezinfekuoti. Specialistai sako, kad labai svarbu užtikrinti higieną, užkirsti kelią plintančioms ligoms ir pašalinti nemalonių dvoką. Tą ypač visi pajuto per karantiną dėl koronaviruso.
Kauno gatves bei parkus prižiūrinčios ir atliekas tvarkančios įmonės technikos arsenalą papildė ir kita įranga.
Kilnojami konteineriai bus plaunamai specialiame mikroautobuse ir dar taupant vandenį. Pusės tonos užteks ilgam.
Kauno valdininkai tikina, kad ekologija esą tapo pagrindiniu rodikliu įsigyjant naują techniką. Tad Kaune gatves valys vakuuminės, o šiukšles rinks elektra varomos mašinos, kurios manevringesnės ir lengvesnės, tad galės važiuoti ir itin saugomomis vietomis, kaip Laivės alėja. Ar modernėjant atliekų išvežimui bus pokyčių ir gyventojų sąskaitose kol kas nesvarstoma.
Birželį kauniečiams ir taip didėja mokestis už šiukšles – 9 procentais. Tai susiję su pasikeitusia valstybine atliekų tvarkymo politika. Apie du trečdalius visų komunalinių atliekų būtina perdirbti, o tam netinkamas – deginti. Šiukšlių deginimas brangus, o kiekiai itin išaugę.
