Nors sėdynių išmontavimas reikalauja gerokai daugiau laiko ir pastangų nei katalizatoriaus nupjovimas, panašu, kad tai atsiperka su kaupu. Ir dėl šios susiformavusios paklausos kalta ne kas kita, o Europos biurokratija bei mokestinės reguliacijos.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Mokesčių sistemos suformuota juodoji rinka
Daugelyje Vakarų Europos šalių (pavyzdžiui, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje), siekiant pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, visiškai susigrąžinti PVM ar išvengti ekologinių mokesčių, įprasti lengvieji automobiliai masiškai konvertuojami į lengvąjį komercinį transportą.
Jei Lietuvoje tam kartais pakakdavo tik įrengti apsaugines groteles, tai minėtose šalyse reikalaujama visiškai pašalinti galines sėdynes ir tą erdvę paversti krovinių skyriumi.
Kai po kelerių metų įmonės šiuos „komercinius“ automobilius parduoda antrinėje rinkoje, juos įsigiję privatūs pirkėjai nori normalios, visai šeimai pritaikytos transporto priemonės.
Tačiau oficialūs atstovai už naujas galines sėdynes prašo kosminių sumų – kaina neretai siekia kelis tūkstančius eurų. Tuo tarpu juodojoje rinkoje naudotą (ir, tikėtina, vogtą) sėdynių komplektą galima įsigyti vos už 500–600 eurų.
Šis milžiniškas kainų skirtumas gena vagis į gatves. Pranešama, kad į šiaurę nuo Paryžiaus esančiame Uazos (Oise) departamente automobilių dalių vagysčių skaičius šoktelėjo net 30 procentų. Vienoje naudotų dalių platformoje neseniai aptikta per šimtą galinių sėdynių komplektų, kurių kilmė teisėsaugai kelia rimtų įtarimų.
Biurokratiniai spąstai ir grėsmės
Prancūzijos žiniasklaida skelbia, kad dažniausiai vagių taikinyje atsiduria „Citroën C3“ ir „Renault Clio“ modeliai. Būtent šie kompaktiški miesto automobiliai Prancūzijoje yra ypač populiarūs įmonių automobilių parkuose ir dažniausiai paverčiami dvejų durų furgonais. Naujiems savininkams vietos šeimai reikia kur kas labiau nei milžiniškos bagažinės, tačiau mokėti už sėdynes tiek, kiek kainavo pats naudotas automobilis, niekas nenori.
Situacija tampa dar absurdiškesnė dėl teisinių niuansų. Dauguma naujųjų savininkų, įsigiję ir sumontavę neaiškios kilmės galines sėdynes, nesivargina atlikti biurokratinių procedūrų ir grąžinti transporto priemonei lengvojo keleivinio automobilio statuso.
Taip jie iš esmės vairuoja nehomologuotą automobilį. Įvykus eismo nelaimei, draudimo kompanijos turi pilną teisę atsisakyti išmokėti kompensaciją. Be to, „savadarbėms“ šeimos mašinoms kyla reali grėsmė, kad juodojoje rinkoje pirktos sėdynės vieną naktį vėl bus išluptos ir parduotos kitam taupančiam pirkėjui.
Neatmestina tikimybė, kad ši tendencija ilgainiui išplis ir kitose šalyse. Panašių absurdų, susijusių su griežtėjančiais Europos Sąjungos CO2 emisijų reikalavimais, toli ieškoti nereikia.
Puikus to pavyzdys – legendinis visureigis „Suzuki Jimny“. Kad šis modelis visiškai nedingtų iš Europos rinkos dėl griežtų taršos normų lengviesiems automobiliams, gamintojas pasinaudojo įstatymų spragomis ir ėmė jį pardavinėti išskirtinai kaip dvivietį komercinį automobilį be galinių sėdynių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
