Kastytis Braziulis buvo atleistas iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kur jis dirbo vienu iš kontržvalgybos vadovų, po to, kai liudijo parlamentinėje VSD tyrimo komisijoje. Dabar K. Braziulis rengiasi dalyvauti rinkimuose kaip Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas. Su K. Braziuliu kalbėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.
Kęstutis Braziulis
Interviu portalui „Balsas.lt“ K. Braziulis atskleidžia, kokiomis aplinkybėmis jis mokėsi KGB mokykloje ir kaip iš jos išstojo, aiškina „Gazprom“ vaidmenį Lietuvoje ir išdėsto savo požiūrį į VSD parlamentinę kontrolę. Su K. Braziuliu kalbėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.
- Kokie motyvai paskatino mokytis KGB mokykloje ir kas lėmė, kad atėjote į VSD?
- Įstojau 1985 m., grižęs iš sovietinės kariuomenės. Norėjau neakivaizdžiai studijuoti teisę, tačiau tėvukai nepajėgė išlaikyti dar vieno žmogaus - šeima buvo didelė. Tėvas, kuris dirbo milicijoje, patarė susitikti su tuometinio Varėnos KGB poskyrio žmogumi, kuris pasiūlė man mokytis Maskvoje. Tiek teisę, tiek užsienio kalbą, tiek kontržvalgybą. Buvo kalbama, kad greičiausiai dirbsiu užsienyje, o tai jaunam žmogui buvo visiškai neįtikėtinas dalykas. Pradėjus studijuoti, prasidėjo „perestroika", pasirodė daug straipsnių apie istoriją, apie tos pačios KGB veiklos metodus. Pradėjo keistis žmonių mąstymas, tas pats vyko ir su manimi - pradėjo formuotis visiškai naujos vertybės. Tai paskatino nebaigus mokslų mesti tą mokyklą.
Jau 1989 m. Baltijos šalių studentai, kurie studijavo Maskvoje, per Ribbentropo ir Molotovo sutarties pasirašymo metines ėjome su žvakutėmis ir tautinėmis vėliavėlėmis nuo vienos atstovybės prie kitos, mus lydėjo OMON'o autobusas ir galėjome būti sulaikyti bet kuriuo momentu. Tad dar būdamas toje mokykloje jau mačiau save kitoje vietoje, kitoje stovykloje. Nusprendęs mesti mokslus, parskridau į Lietuvą, tariausi su Zigmu Vaišvila, kuris pasiūlė grįžti į Lietuvą, nes Sąjūdis kvietė visus lietuvius, studijuojančius Rusijoje, prisijungti prie nepriklausomybės atstatymo ir pradėti dirbti būsimoje saugumo tarnyboje. Tą ir padariau - pradėjau dirbti VSD.
„Grupė žmonių“, kurie kėlė įtarimų
- Ne jūs pirmasis prabilote apie vadinamuosius valstybininkus. Neseniai kalbėjote, kad pastebėjote grupę žmonių, kurie - itin įtakingi, kurie gali priimti sprendimus apeidami visus įstatymus bei nustatytą tvarką. Tai lyg valstybė valstybėje, kuri praktiškai nepriklauso nuo jokių politinių vėjų, nuo to, kas laimės rinkimus. Šita grupė prisiderina prie visų. Kitas pastebėtas dalykas - kad ji labai glaudžiai susijusi su „Gazprom" atstovais Lietuvoje. Negalima teigti, kad tik su jais, jie tikriausiai dirba ir su kitais. „Kuo ta grupė ypatinga? Galima klausti, ką jie blogo padarė, juk jie dirba valstybės interesams, niekas to negali paneigti, jie iš tikrųjų dirba valstybės aparate. Bet mes pamatėme požymius veiklos, priešiškos lietuvių tautos interesams", - teigėte. Kada ir kaip tie požymiai pastebėti?
- Kai dirbau VSD, ilgą laiką buvau atsakingas už energetikos, transporto ir finansų sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs nacionaliniam saugumui. Vėliau perėjau į kontržvalgybos sritį, kur pagrindinis uždavinys buvo apsaugoti valstybės paslaptis, identifikuoti, atskleisti, kas įtakoja mūsų valdžios atstovus, kas neteisėtai finansuoja politines partijas, visuomenines organizacijas, atskirus politikus, siekdami juos palenkti veikti ne tautos interesams, žiniasklaidą, kuri sąmoningai pateikia iškreiptą informaciją apie šalyje vykstančius procesus ir reiškinius.
Ieškodami šių požymių, kurie išvardinti nacionalinį saugumą apibrėžiančiuose teisės aktuose, mes nustatėme grupę žmonių, kurių veikla kėlė rimtų įtarimų. Padarėme prielaidą, kad galimai šie žmonės atlieka priešišką Lietuvos valstybės interesams veiklą. Plėtodami tyrimą, aiškinomės, ar tikrai priešiška veikla vykdoma, kokiu mastu. Kuo tas tyrimas baigėsi, visi prisimena. Tyrė šiuos reikalus ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Visi matėme, kaip ta grupė žmonių šokdino Seimą, Vyriausybę, Prezidentūrą ir kitas valstybės institucijas. Kaip ta grupė žmonių susidorojo su tyrimą atlikusiais VSD pareigūnais ir jiems neįtinkančiais NSGK nariais ir pirmininku( jau buvusiu). VSD tyrimo bylos ir joje sukauptos medžiagos likimas yra neaiškus. Gal ji sunaikinta? Jeigu taip, tai aš tokį veiksmą prilyginčiau valstybės išdavystei.
- Ar ta pradėta rinkti medžiaga galėjo „tempti" iki baudžiamosios atsakomybės ar bent pareigūnų nušalinimo?
- VSD vienas pagrindinių uždavinių yra stebėti procesus ir reiškinius, laiku atskleisti grėsmes nacionaliniam saugumui. Jei VSD pradėtų tirti bent vieną korupcinį epizodą, tai 5-10 žmonių turėtų užsiimti vien ikiteisminio proceso veiksmais (kratos, poėmiai, apklausos ir t.t.) Tie žmonės negalėtų dirbti savo tiesioginio darbo, o rinkdami informaciją apie procesus, saugumo pareigūnai gali apibendrintą informaciją pateikti sprendimų priėmėjams. Kad jie žinotų, kas vyksta valstybėje ir kad savo sprendimais užkardytų neigiamus procesus.
O konkrečiai dėl tos bylos – „Dujotekanos" ir jos įtakos valstybei - mūsų tikslas buvo surinkti medžiagą ir pateikti ją teismui, kad šis nuspręstų, ar ši įmonė yra priedangos organizacija ar ne. Mes patys to teigti ar nuspręsti negalėjome. Kitas žingsnis - valstybės tarnautojai, kurie turi leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir kurių veikloje mes matėme pažeidimus. Kiekvieno jų veikla būtų išnagrinėta ir priimtas atskiras sprendimas - ar gali šie žmonės toliau dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ar ne. Daugumai valstybės veikėjų, mano įsitikinimu, būtų atimti leidimai ar apribota galimybė naudotis įslaptinta informacija.
Atsakymai Laurinkui
- Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus metų pradžioje visai neretoriškai savo viešame laiške klausė: „Kuo vis dėl to valstybininkai yra nusikaltę Lietuvos valstybei?" Ir niekaip nesugebėjo gauti atsakymo. Gal galėtumėte jūs jam atsakyti?
- Buvęs VSD vadovas M.Laurinkus yra išsilavinęs ir protingas žmogus. Jis labai daug žino apie „Dujotekaną" ir jos įtaką valstybės aparatui, nes jo vadovavimo laikais buvo pradėti rimti, tikri, saugumietiški tyrimai. Šie tyrimai daugeliu atvejų atsakė į šį klausimą. Visiškai tiksliai atsakyti, ar nusikalto, ar ne, gali tik teismas. Žinoma, kalbu apie objektyvų, tikrą teismą.
Tačiau ta veikla, kurią mes užčiuopėme, mano įsitikinimu, buvo antiįstatymiška, nes priimami sprendimai turi būti naudingi valstybės, visuomenės interesams, o ne atskiroms finansinėms grupuotėms. Mes tyrimą pradėjome, tyrė šiuos reikalus ir NSGK, prašė VSD tų garsiųjų pažymų, tačiau iki šiol jų taip ir negavo. Aukščiausioji šalies valdžia negali gauti analitinių pažymų iš jai pavaldžios valstybės institucijos. Graudu, jei nebūtų baisu. Tai reiškia tik vieną - kad kažkas ten yra negerai, kad yra užčiuoptas itin rimtas siūlo galas. Atsakymus galima rasti paviešintuose mūsų liudijimuose. Ten daug pasakyta ir „Mažeikių naftos" akcijų pirkimą ir pardavimą.
„Mažeikių naftos" akcijų pardavimo metu oficialiai buvo sudaryta darbo grupė. Ją sudarė Vyriausybė, ji buvo atskaitinga ministrui pirmininkui ir derėjosi dėl akcijų pardavimo. Dauguma akcijų priklausė Rusijos kompanijai "Jukos", kuri tuo metu buvo "pargriauta ant žemės" ir negalėjo ko nors padaryti. Ši darbo grupė susitikinėjo, vedė derybas, teikdavo ataskaitą ministrui pirmininkui. Visa ta informacija, aišku, buvo konfidenciali, niekas kitas, joks trečias asmuo negalėjo žinoti, kaip vyksta derybos.
Tačiau tuo pačiu metu egzistavo kita grupė, neoficiali. Ir iš oficialios, premjerui A.Brazauskui pavaldžios grupės vienam asmeniui buvo nurodyta, kad tas asmuo turi bendrauti su neoficialia grupe ir teikti jiems informaciją bei derinti veiksmus. Ta neoficiali grupė buvo būtent „Gazprom" atstovai Lietuvoje, dujų tarpininkės „Dujotekanos" savininkai ir darbuotojai. Jie vykdė kitas derybas. Jie norėjo, kad ateitų į Lietuvą kazachai.
Taigi tokiu atveju, įtaka akivaizdi. Jie norėjo ir nori tenkinti savo interesus, o tas interesas yra suderintas su aukščiausiais Rusijos valdžios atstovais. Be to, jie naudojosi informacija, kuri yra valstybės paslaptis.
NSGK liudijome ir apie tranzitą geležinkeliais, ir valdančiosios koalicijos formavimą, ir įtaką žiniasklaidai. Tų pažymų pavadinimai ne kartą skelbti. Atsakymai į M.Laurinkaus klausimą yra išviešintuose liudijimuose, ir procesuose, kurie vyko po NSGK tyrimo.
- Po minėto tyrimo pasikeitė VSD vadovas ir buvo tikimasi, kad padėtis departamente keisis į gerąją pusę - nebus iš tarnybos išstumiami liudiję pareigūnai, bus keičiami susikompromitavę. Ar matote nors menkiausią galimybę, kad VSD vadovai nustos elgtis taip, lyg dirbtų ne Lietuvai?
- Kol kas reikšmingų pasikeitimų VSD nematau. NSGK išvados ir rekomendacijos, kurias patvirtino Seimas, nėra įgyvendinamos. Pirmiausia, iki šiol neaišku, kas suformuoluoja užduotis VSD? Kitas dalykas, neaiški VSD vieta valstybės aparato struktūroje, kam jis yra pavaldus - Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei? Trečia, kontrolės mechanizmai, kurių šiuo metu praktiškai nėra. Taip pat būtinas įgyvendinti dalykas - privalomas informacijos pateikimas valstybės vadovams. Jie priima svarbius valstybei sprendimus. Jie gali vadovautis saugumo pateikta informacija arba ją atmesti. Jie yra atsakingi už šalies saugumą ir gerovę.
- Bandysite kandidatuoti į Seimą. Jūsų sėkmės atveju, galimai pasikeitus parlamento daugumai, įmanoma įgyvendinti tuos dalykus, kuriuos ką tik išvardinote, ar tai ir liks tik siekiamybė?
- Kelias iki Seimo dar tolimas, visų likimus spręs rinkėjai, o Tėvynės sąjungos pasiūlymas man kol kas nėra atšauktas. Tačiau jeigu pavyktų patekti į parlamentą, tai tikrai pirmiausia bandyčiau praktikoje įgyvendinti NSGK išvadas ir rekomendacijas. Reikalaučiau, kad būtų pataisyti įstatymai, reglamentuojantys VSD kontrolę, vietą ir kitus aukščiau minėtus dalykus. Taip pat reikalaučiau, kad VSD paklustų įstatymui ir pateiktų Seimui reikalaujamas pažymas, kurių pagrindu būtų atliktas tolimesnis parlamentinis tyrimas ir atsakyta į visus iškilusius klausimus. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas Lietuvos valstybei keliantis grėsmę reiškinys ar procesas privalo būti identifikuotas, ištirtas ir užkardytas.
- Dar vienas M.Laurinkaus klausimas - ar VSD veikla buvo nukreipta ginti privačius interesus?
- Reikėtų vėl grįžti prie NSGK tyrimo ir VSD pareigūnų liudijimų. Įdėmiai perskaičius gausią medžiagą, galima matyti, kad pažymoje dėl Kauno termofikacinės elektrinės yra aprašomi dalykai, kai susidūrė dvi viena kitai prieštaraujančios „Gazpromo" stovyklos. Tos kovos metu galimai buvo pasinaudota kai kuriais VSD pareigūnais. Galimai ar negalimai- privalėjo ir privalo atsakyti NSGK tyrimas.
Rinkimai ir „Gazpromas“
- O kokios valstybininkų klano apimtys?
- Sunku būtų tvirtinti, kad egzistuoja ir veikia didelis visaapimantis klanas. Į šį klausimą turėtų atsakyti slaptosios tarnybos. Manau, kad turint tokius įrankius kaip VSD duomenų bazes, KGB duomenis apie buvusius agentus ir leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo galimybę galima šokdinti daugiau nei pusę valstybės aparato tarnautojų. Savo tyrimo metu mes stebėjome ne itin didelę žmonių grupę. Nors priešiškos veiklos apraiškos įvairiose valstybės institucijose kildavo tik atsiradus tam tikrai būtinybei ką nors gauti, ko nors paprašyti.
Ši klano tema išsivystė vykdant minėtą tyrimą. Manau, kad šis tyrimas ir viskas, kas vyko po jo, visi tie įvardinti žmonės ar pareigūnai įrodo, kad niekas nepasikeitė. Jie išliko postuose - tik įgavę daug didesnį pasitikėjimą savimi. Svarbiausia - jie parodė kitiems žmonėms, valstybės tarnautojams, verslininkams, kad yra galingi. Ir jeigu kas nors eis prieš juos, tai jiems vieta bus greitai parodyta - gatvė. Baimės jausmas pasėtas labai didelis. Žmonės, baimės apimti, priima sprendimus, kurie naudingi klanui.
- Už klano pečių kyšo gana aiškios ir didelės Rusijos dujininkų (gal ne tik?) ausys. Kiek tai įtakoja ir ateityje įtakos Lietuvos politinį gyvenimą?
- „Dujotekana" su „Gazpromu" ir su kitais Kremliui artimais asmenimis derina savo veiksmus, ypač dalyvaujant Rusijai reikalinguose ir naudinguose projektuose. Tik naivuoliai gali manyti, kad Kremlius palankus Lietuvos atžvilgiu, neturi jokių interesų, o jei turi, tai juos realizuoja demokratiškai. Rusija turi labai aiškius strateginius tikslus, pagal kuriuos mes patenkame į jų įtakos zoną. Bus daroma viskas, kad mūsų strateginiai energetikos objektai pereitų į Kremliaus kontrolę.
- Ar, kaip esate sakęs, vietoje „nepatikimų" VSD pareigūnų sukaišiojus klanui savus žmones tarnyba bus pajėgi bent kiek toms įtakoms atsispirti?
- Egzistuoja dvigubi standartai. Dalyvavau visuose stambiuose tyrimuose, kurie vyko Lietuvoje. Tai ir R.Pakso-J.Borisovo byla, ir V.Uspaskicho byla, ir „Snoro" banko, kai buvo bandoma išplauti 300 mln., byloje ir t.t. Šiais atvejais buvo priimami sprendimai, kai reikėdavo labai greitai teikti visą informaciją, slapta įrašyti pokalbiai buvo viešinami, juos klausydavosi Seimo posėdžių salėje, juos transliuodavo televizijos...
Paskutiniu metu elgiamasi visai kitaip. Net su analitinėmis pažymomis (ne operatyvinėmis!) neleidžiama susipažinti kuruojančiam Seimo komitetui. O jos yra parengtos remiantis keliais šaltiniais, apibendrintos. Jose valstybės vadovams parašyta - žiūrėkite, štai kokie vyksta procesai, jūs apie tai turite žinoti ir priimti reikiamus sprendimus, kurie gintų visuomenės interesus.
„Dujotekanos" atveju tyrimas buvo sustabdytas, nušalinti pagrindiniai tyrėjai, byla paimta, sudaryta specialioji komisija, kuri atliko savo tyrimą, turėjusi nustatyti, ar mes šios bendrovės veiklą tyrėme teisėtai. Šitos specialios VSD komisijos pirmininkas buvo žmogus, pareigūnas, kuris pats buvo patekęs į mūsų tyrimo akiratį. Tai kokį sprendimą gali priimti, kaip objektyviai mūsų veiklą vertinti gali toks žmogus? (NSGK atlikto VSD veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. lapkričio 15 d. 20 posėdžio stenogramos ištrauka leidžia manyti, jog tai iki šiol VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbantis Dainius Dabašinskas). Elgesys su nušalintais pareigūnais, elgesys su mano vadovauto skyriaus pareigūnais, kai neleista atlikti jokių tolesnių operatyvinių veiksmų, galiausiai nesiskaitymas su Tautos atstovybe, rodo, kam ir kokia įtaka buvo daroma. Viskas buvo daroma, kad surinkta ir NSGK tyrimo metu atskleista informacija atrodytų menkavertė, veik kvaila, kažin kokių piktavalių pareigūnų sugalvota, kad būtų galima juodinti labai "reikalingus" ir "svarbius" Lietuvai žmones.
- „Kalbant apie šiuos rinkimus į Seimą, be abejo, „Gazpromas" neliks nuošaly, kadangi bus sprendžiamas klausimas dėl minėtos įtakingos grupės žmonių egzistavimo. Ar ji toliau įsitvirtins ir liks, ar praras įtakos zonas. Jei ji praras įtaką, „Gazpromo" atstovams kils daug problemų", - tai jūsų prognozė. Tačiau ne tik Lietuvoje, visoje Europos Sąjungoje, Rusijos energetikos monopolininkų įtaka ne slopsta, o kiekvieną dieną didėja.
- Taip, akivaizdus įtakos per „Gazprom'ą" darymas visoje Europoje. O ta citata norėjau pasakyti, kad jeigu bus išrinkta nauja Seimo dauguma, kuri bus atsparesnė, nusistačiusi prieš tokias įtakas, matanti priešiškos Lietuvai veiklos požymius ir aktyviai tam besipriešinanti, tai gal bus pradėta pagal Lietuvos įstatymus, mūsų visuomenės nustatytas demokratiško žaidimo taisykles. Reikia suprasti, kad niekas nėra nusistatęs prieš Rusiją ar „Gazprom'ą". Jei ši įmonė veikia mūsų šalyje, tai ji privalo laikytis mūsų įstatymų, o ne bandyti juos apeiti ar keisti jiems naudinga linkme.
Vienintelis būdas pristabdyti negatyvių įtakų įsigalėjimą - toliau tęsti, atgaivinti pradėtus VSD tyrimus, tačiau tam turi būti suformuluoti aiškūs uždaviniai. O informacija -nesvarbu, kad ir kiek ji būtų kai kam skaudi - turi būti teikiama valstybės vadovams. Dabar neaišku, kas ką dirba, kas už ką nusprendžia. Žmogaus, kuris atsakytų už VSD veiklą, praktiškai šiuo metu nėra.
- Tokioms reformoms reikia politinės valios, tačiau parlamentinės partijos, regis, veik visos be išimties buvo remiamos tos pačios „Dujotekanos".
- Dabartinėje situacijoje tokios politinės valios beveik nematau. Yra kelios partijos, kurios galėtų užsiimti nacionalinių interesų gynimu ar atstovavimu, bet tai yra itin sudėtingas procesas, kuris truktų ne vienerius metus. Pinigai valstybės užvaldymui metami labai dideli.
