Iš antros pakopos sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių – tai sudaro apie 40 proc. sistemos dalyvių. Kiek mažiau nei 900 tūkst. gyventojų liko kaupti toliau. Kaupiantiems pinigus antroje pensijų pakopoje valstybė skiria skatinamąją išmoką. Ši sudaro 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Preliminarios prognozės, kiek žmonių pasitrauks iš antrosios pensijų pakopos, nepasitvirtino. Buvo tikimasi, kad pasitrauks 20 proc. sistemos dalyvių, o pasitraukė kone dvigubai daugiau.
Planai dėl valstybės paskatos nekinta
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad skatinamosioms išmokoms skirti pinigai turėtų būti nukreipti į pirmąją pensijų pakopą. Parlamentaras teigia, kad jau kurį laiką prieštaravo skatinamosios išmokos skyrimui, kaupiantiems antroje pensijų pakopoje.
„Šitie pinigai turėtų būti nukreipti visų pensininkų pensijų didinimui, tai yra į pirmąją pakopą, o ne taškomi į antrą“, – komentavo komiteto pirmininkas A. Sysas.
„Tai būtų maždaug 34 eurai kiekvienam šiandien pensininkui prie mėnesinės pensijos. [...] Didintume visų pajamas vienodai. O čia mes investuojame į ateitį ir nežinome, kokia ji bus. Labai norėtųsi, kad būtų saulėta ir graži, bet gali būti kitaip“, – kalbėjo A. Sysas.
Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministrė Jūratė Zailskienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šiuo metu nėra jokių ketinimų naikinti valstybės skatinamąsias išmokas antroje pensijų pakopoje kaupiantiems asmenims.
„Prie įmokų į kaupimo sąskaitą ir toliau prisideda valstybė – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Jokių planų keisti galiojančią sistemą nėra – valstybės skatinamoji įmoka yra viena iš paskatų gyventojams papildomai kaupti pensiją. Juoba antrosios pensijų pakopos pertvarka ką tik startavo“, – komentavo SADM vadovė J. Zailskienė.
Ministrė priduria, kad perėjus nuo automatinio gyventojų įtraukimo prie savanoriško apsisprendimo papildomai kaupti senatvei modelio, finansinė paskata išlieka aktuali.
Mauricas: panaikinus paskatą, sistema žlugtų
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad jeigu būtų panaikinta paskata, tai „neabejotinai reikštų antros pakopos sistemos pabaigą“. Pasak ekonomisto, valstybės parama – tai pagrindinis veiksnys, skatinantis likti antroje pakopoje.
„Viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis žmonių pasitraukia iš antrosios pensijų pakopos, buvo ir tebėra pasitikėjimo trūkumas valdžios institucijomis. Tiesiog žmonės nežino, koks gali būti sukauptų pinigų likimas – galbūt (valdžia – tv3.lt) įves papildomus apribojimus. Yra daug klaustukų ir tuos klaustukus dažnu atveju kompensuodavo valstybės paskata“, – komentavo Ž. Mauricas.
Anot „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės, šiais metais valstybės skatinamoji įmoka žmonėms, kaupiantiems antroje pakopoje, siekė 33,49 Eur. Praėjusiais metais buvo pervesta 295,5 mln. Eur visiems pensijų fondų dalyviams, kurie mokėjo įmokas arba augina mažus vaikus.
„2026 metų skaičiavimui taikomas vidutinis darbo užmokestis yra 2 232 eura ir 80 centų. Jeigu nuo šitos sumos skaičiuotumėme 1,5 proc., tai būtų 33,49 euro. Kiekvienas pensijų fondo dalyvis, kuris pats moka 3 proc. įmokas, papildomai iš valstybės, kas mėnesį, kada moka įmokas, gauna tokia sumą. Nesvarbu, kokio dydžio įmoka jis mokėtų – ar 5 eurus, ar 200 eurų“, – aiškino „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja D. Gerulytė.
Taip pat valstybės skatinamoji įmoka priklauso asmenis, kurie gauna tėvystės, motinystės ar vaiko priežiūros išmoką. Kitaip tariant, augina vaiką iki trejų metų.
„Tuo metu jie neturi draudžiamųjų pajamų, įmokų patys nemoka, bet valstybė už juos į vieno iš tėvų sąskaitą taip pat pervedinėja skatinamą įmoką. Tai irgi yra paskata tiems žmonėms, kurie augina mažamečius vaikus“, – teigė D. Gerulytė.
Pasak „Luminor“ banko ekonomisto Ž. Maurico, šios sumos ypač reikšmingos žmonėms, kurie gauna mažesnes pajamas.
„Jeigu asmuo uždirba minimalų darbo užmokestį, ta paskata yra pusė jo vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra pakankamai reikšminga suma. Aišku, jeigu uždirba vidutinį, tai jau atitinkamai mažesnė.
Jeigu uždirba du vidutinius darbo užmokesčius, kurie pagrinde ir pasiliko kaupti, tai jiems ta paskata yra santykinai mažesnė, todėl galbūt ir nėra labai svarbi“, – komentavo ekonomistas Ž. Mauricas.
Nors Vyriausybė tikėjosi, kad iš kaupimo sistemos pasitrauks 20 proc. sistemos dalyvių, pasitraukė dvigubai daugiau. Pasak Ž. Maurico, panaikinus valstybės skatinamąsias įmokas, šis procentas galėtų didėti.
„Skaičiai gali būti didesni ir gali būti taip, kad mes visiškai nebeturėsime tos sistemos kitų metų pabaigoje, iš esmės ji dings. Tas scenarijus, be abejo, yra labai baugus, ypač vyriausybei, nes mes sukursime tokį milžinišką vartojimo infliacijos burbulą, kuriam subliūškus, kapanosimės iš balos eilę metų. Gal netgi ir visą dešimtmetį. Tokios kalbos, manau, kad tikrai nėra labai atsakingos ir nepadeda makroekonominiu požiūriu“, – teigė ekonomistas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
