Kai kurie ekspertai įspėja, kad gyventojams leidus atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos ir palengvinus reikalavimus, kurie keliami perkantiems būstą su paskola, situacija gali dar paaštrėti.
Ketvirtadienį apie tai diskutuota Lietuvos banko (LB) metinėje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje.
2026-ieji bus lūžio metai NT rinkai
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sveikinimo kalboje pabrėžė, kad artimiausi dveji metai NT rinkai bus išskirtinai svarbūs dėl vienu metu įsigaliosiančių kelių reikšmingų reformų.
„Didelis susidomėjimas visiškai nestebina, nes 2026-ieji metai bus labai svarbių pokyčių metai – NT mokesčio pakeitimai, galimybių langas atsiimti lėšas iš II pakopos ir matysime, kaip jos bus naudojamos ar įveiklinamos, augančios investicijos į gynybos infrastruktūrą, kas didins poreikį darbo jėgai ir statybos paslaugoms.
Be jokios abejonės, ir LB pakoreguoti atsakingo skolinimo nuostatai“, – kalbėjo G. Šimkus.
Pasak jo, šiandieninė būsto rinkos padėtis yra aktyvi, tačiau perteklinė paklausa dar nepasiekta.
„Būsto rinka yra aktyvi, bet žiežirbos į šalis dar nelaksto. Perteklinės paklausos nestebime, o sandorių lygis svyruoja praėjusio dešimtmečio tendencijų ribose. Rinka atsigavo iki priešpandeminio lygio, įperkamumas gerėjo pastaruosius dvejus metus, nes gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos“, – aiškino jis.
Vis dėlto G. Šimkus įspėja, kad situacija visuose regionuose nėra vienoda.
„Svarbu matuoti ne tik vidutinę temperatūrą palatoje – didmiesčiuose būsto įperkamumas yra 2–3 kartus prastesnis nei regionuose. Ten būstas per brangus įsigyti be paskolos: prieš dešimt metų kas antras būstas Vilniuje buvo perkamas be kredito, dabar – tik kas trečias“, – teigia LB vadovas.
Anot jo, vienas didžiausių iššūkių – išsitęsęs taupymo laikotarpis pradiniam įnašui, ypač jaunoms šeimoms didmiesčiuose.
„Taupant savarankiškai pradiniam įnašui gali prireikti iki 10 metų, tai dvigubai daugiau nei regionuose. Mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tai tampa realia kliūtimi įsigyti būstą“, – pabrėžė Šimkus.
Jis atkreipė dėmesį ir į spartų investuotojų sugrįžimą į rinką. Šį rudenį ne pirmos būsto paskolos jau sudaro beveik penktadalį viso naujų paskolų srauto – dvigubai daugiau nei prieš metus.
Pokyčiai kredito rinkoje
G. Šimkus priminė, kad nuo 2026 m. rugpjūčio įsigalios pakeitimai, kuriais siekiama subalansuoti būsto paskolų rinką.
Pirmą būstą perkančioms šeimoms pradinio įnašo reikalavimas bus mažinamas nuo 15 iki 10 proc. – tai leis trečdaliu sutrumpinti laiko, kurio reikia pradiniam kapitalui sukaupti.
Tuo metu perkantiems antrą ar paskesnį būstą galios 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas, o išimties taikymas bus griežtinamas – lengvata bus galima pasinaudoti tik tuomet, kai grąžinta daugiau nei pusė turimos pirmosios paskolos.
„Šie du pakeitimai vienas kitą subalansuoja ir yra skirti tam, kad rinka būtų tvaresnė: išlaisviname pirmojo būsto pirkėjus, bet ribojame perteklinį investicinį skolinimąsi“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad būsto įperkamumą lemiantys sprendimai turi eiti kartu su pakankama pasiūla. Anot jo, šiuo metu rinkai labiausiai trūksta aiškios, nuoseklios, į priekį žiūrinčios būsto politikos.
Pasak G. Šimkaus, tvari būsto rinka prasideda nuo pakankamos pasiūlos, o būtent jos apimtis artimiausiais metais nulems kainų judėjimą.
„Šiuo metu pasiūlos dar pakanka, tačiau ilgainiui, ypač didžiuosiuose miestuose, gali daugėti iššūkių“, – kalbėjo jis.
Vadovas atkreipė dėmesį, kad didmiesčiuose jau matoma nerimo ženklų. Gyventojų skaičius tiek pačiuose miestuose, tiek aplinkinėse savivaldybėse auga sparčiau, nei spėjama statyti naujų būstų. Tai lemia ir spartesnį kainų augimą.
„Per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos kilo itin sparčiai, todėl būstas tapo gerokai sunkiau įperkas be paskolos. Pradinio įnašo sukaupimas jaunoms šeimoms užtrunka vis ilgiau, o investicijai perkamo būsto dalis nemažėja“, – sakė G. Šimkus.
NT rinka rodo įspūdingą atsigavimą
Tuo metu naujausi Registrų centro duomenys patvirtina, kad NT rinka rudenį gerokai suaktyvėjo. Spalis tapo rekordiškai aktyviausiu šių metų mėnesiu, o fiksuotas sandorių skaičius priminė pandemijos laikotarpiu pasiektus 2021-ųjų rekordus.
„Spalis pagal įregistruotų NT sandorių skaičių buvo rekordinis mėnuo šiais metais. Pastarąjį kartą didesnis aktyvumas fiksuotas tik 2021-ųjų gruodį.
Visose pagrindinėse NT kategorijose – butų, individualių namų ir žemės sklypų – sandorių skaičius buvo didžiausias nuo 2021-ųjų pabaigos“, – anksčiau spaudos pranešime minėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje įregistruota 110,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandorių – net 17,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vien spalį fiksuota 12,7 tūkst. sandorių, o tai – 15,7 proc. daugiau nei pernai ir 5,9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.
Būsto segmente aktyvumas dar ryškesnis. Šiemet jau įregistruota 30,9 tūkst. butų pardavimų – ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Vien spalį fiksuota 3,6 tūkst. butų sandorių, o Vilnius išlaikė lyderio poziciją – čia registruota 10,8 tūkst. pardavimų (32,4 proc. daugiau nei pernai). Augimas matomas ir kituose didžiuosiuose miestuose: Kaune (+16,7 proc.), Klaipėdoje (+16,9 proc.), Šiauliuose (+25,6 proc.) ir Panevėžyje (+19,5 proc.).
Gyvenamųjų namų segmentas taip pat spartėja – įregistruota 10,8 tūkst. pardavimų, o tai 18,8 proc. daugiau nei pernai. Spalio mėnesį fiksuota 1,4 tūkst. namų sandorių, o augimas siekė beveik 15 proc.
Žemės sklypų rinka taip pat išlieka aktyvi. Šiemet įregistruota 51,2 tūkst. sandorių (+13,3 proc.), o spalio mėnesį – 5,9 tūkst., tai yra 17,5 proc. daugiau nei rugsėjį.
